„Kad mano vardas atsidūrė tarp kandidatų, gailiu tik išreikšti dėkingumą, bet tikrai atkovojusieji laisvę buvo namie, Lietuvoje. Man, kaip ir daugeliui kitų, buvusių už Lietuvos ribų, visas darbas buvo talkininkauti tautai prieiti prie tų žmonių, kurie turėjo įtakos laisvės išsaugojime visame pasaulyje, ir mes tą darėme visais galimais būdais. Aš lenkiuosi ir dėkoju už tą galimybę, kadangi svarstoma mano kandidatūra, ir aš tai priimu ne tik kaip asmeninę, bet aš galvoju, tai išreikšta (padėka) visai išeivijai, kuri talkininkavo lietuvių tautai jos kruvinoje kovoje už laisvę, ir tai parodo visos tautos vieningumą“, – BNS trečiadienį sakė V.Adamkus.
Kartu jis sakė, kad Laisvės premija priklauso kiekvienam žmogui, ir tai „tam tikras rodiklis visai tautai, kuriuo keliu eiti į ateitį“. „Aš manau, kad Lietuva per savo 25 metus įrodė savo pajėgumą būti laisvos bendruomenės nariu, ir esu tikras, kad tuo keliu eidami pasieksime, ko kiekvienas iš mūsų, suprasdamas tikrąją laisvės prasmę, siekiame ir tikimės, kad ji bus įgyvendinta“, – kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas.
Seimo komisija šiemet Laisvės premiją siūlo įteikti dviem politikams: kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui už 2016 metus ir pirmajam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui už 2015 metus.
Sovietų okupacijos metus Jungtinėse Valstijos praleidęs V.Adamkus grįžęs į Lietuvą dvi kadencijas ėjo prezidento pareigas ir daug prisidėjo prie Lietuvos įsitvirtinimo Vakaruose prisijungiant prie Europos Sąjungos (ES) ir NATO.
Seimo komisija pernykštei premijai buvo pasiūliusi V.Landsbergį, tačiau tą siūlymą atmetė praėjusios kadencijos Seimas. Seimo teisininkai galimybę įteikti pernai nepaskirtą premiją buvo įvertinę skeptiškai, tačiau komisijos nariai laikėsi pozicijos, kad įstatymas, nors ir pavėluotai, turi būti įgyvendintas.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.