„Laisvės vaikai“ – apie tautos, piliečių ir sielos laisvę

Kas šiuo metu nepatiria laisvės?

„Mano manymu, laisvės nepriklausomoje Lietuvoje nepatiria kitokie žmonės ir tai ne tik tie, kurie išsiskiria iš daugumos savo orientacija, religija, rase, bet ir tie, kurie patiria patyčias, fizinį smurtą artimoje aplinkoje ar yra linkę į žalingas priklausomybes.

Nors ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra straipsnis, ginantis žmonių teises, jos dažnai vis tiek būna pažeidžiamos tyčiojantis, žeminant kitokį. Žmonės ir vaikai, patiriantys patyčias, negali jausti laimės ir laisvės, o patiriantys smurtą praranda pasitikėjimą savimi. Žmonių laisvės yra prigimtinės, o visuomenės požiūris turi pasikeisti į tą, kuris yra kitoks nei jie, be to, tai nereiškia, kad kitoks yra prastesnis, jis – geresnis nei vidutinybė“.

Arnoldas Tarvydas

Ar sutiktum su Vydūno mintimi, jog „kūnas žmogų kartais padaro kaliniu. Norėtų žmogus ir toliau darbuotis, bet kūnas reikalauja maisto, nori poilsio. Norėtum nevaržomas kažkur keliauti į tolybes ir aukštybes, bet kūnui reikia visokių reikmenų ir tinkamos aprangos. Taigi kūnas siaurina, o kartais net visai atima žmogaus laisvę“?

„Galėčiau sutikti su šia mintimi, tačiau esu įsitikinusi, kad kūnas negali žmogaus įkalinti. Kuo daugiau akcentuojama išorės ar kūno svarba, tuo labiau kūnas tave varžo. Jei žmogus susitelktų į savo vidų, dvasinius poreikius, jis nebūtų įspraustas į jokius rėmus. Kūnas tikrai neįkalina žmogaus, nors pagal prigimtį individo kūnas vis kažko reikalauja. Tačiau tą lemia ir žmogaus nusiteikimas, viskas priklauso nuo mūsų mąstymo. Turime mokėti matyti savo vidų labiau nei išorę, tuomet ir kūnas mūsų nevaržys. Paimkime pavyzdį: kodėl žmogus galvoja, kad kūnas jį varžo? Pavyzdžiui, atsistojus prie veidrodžio mes atkreipiam dėmesį tik į savo išorę, o kaip patys jaučiamės net nepastebime. Dabartinis pasaulis rūpinasi tik savo išorinėmis savybėmis, visa kita yra nustumiama į šalį“.

Kornelija Tananaitė

Kam esi labiausiai dėkingas už galimybę dabar jaustis laisvam?

„Man niekada neteko jausti suvaržymo renkantis, mąstant ar kuriant savo ateitį, nepriklausiau kažkam be galimybės rinktis. Deja, mano tėvai, seneliai, tetos ir dėdės, didžioji dalis lietuvių, būdami jauni to pasakyti negalėjo.

Apmaudu, kad būnant šešiolikos, parduotuvėje jie negavo galimybės rinktis tarp daugybės kramtomosios gumos skonių, skaityti didžiosios dalies užsienio autorių leidinių ar klausytis „Queen" grupės atliekamų šedevrų. Negaliu įsivaizduoti, ką tai reiškia, bet žinau, kam esu dėkinga, jog to neteko pajusti ir man. Tariu ačiū Jiems, netylėjusiems ir nebandžiusiems slėptis, nepabūgusiems, „o kas jei nepavyks“ scenarijaus, lietuviams, kurie prieš trisdešimt vienerius metus atgavo laisvę ir įmūrijo dabartinės Lietuvos pamatus. Ačiū seneliams, tėvams, mokytojams, politikams, menininkams, visiems, kurių dėka, kasdien vaikščiodama Vilniaus gatvėmis kvėpuoju laisvės oru“.

Aistė Pugačiauskaitė

Kodėl tautai būtina laisvė?

„Žinoma, laisva tauta gali mėgautis ir nevaržomai didžiuotis tėvyne, jos simboliais vėliava ir herbu, per šventes giedoti himną. Bet tai tik standartiniai tautos nepriklausomybės požymiai. Pasikapstę giliau, suprasime, kad laisvė – tai tautos vystymosi varomoji jėga.

Kaip sakė Valdas Adamkus: „Tik laisvė leidžia gyventi visavertį normalų žmogaus gyvenimą.“ Tik suvereni tauta geba spirtis pirmyn, tobulėti. Laisvė teikia galimybes vystytis tautinei savimonei, mąstymui, formuoti nepriklausomą nuomonę. Aš, nors ir esu gimusi jau laisvoje šalyje, laisvę branginu. Šios laisvos tautos dalimi ypač juntu Vasario 16-tą dalyvaudama moksleivių eisenoje jau ketverius metus iš eilės. Smagu matyti tiek daug jaunų veidų, kurie nors ir gimę laisvėje, supranta jos svarbą bei ją puoselėja. Manau, kad laisvė apsireiškia per kiekvieno tautos nario žmogiškąją esmę bei yra laimės ir gerovės šaltinis.

Ugnė Cibulskaitė

Vydūnas pasakytų: „Laisvė tėra pastovi būdama žmonių būtimi“. Kuo patriotas pasižymi laisvės išsaugojimo atžvilgiu?

„Patriotas laisvės išsaugojimo atžvilgiu pasižymi nenumaldomu noru tobulėti dėl savo gimtojo krašto, siekdamas perteikti jo grožį ir didybę, garsindamas jį visame pasaulyje. Toks žmogus turi stiprias vertybes, tvirtą pamatą iš jų, kuris neleidžia vien daugžodžiauti, bet ir suteikia neblėstančios aistros, dėl kurios jis dėl savo mylimos šalies daro konkrečius darbus: padeda kitiems, prižiūri gamtą ir pan. Jei tokių žmonių būtų dar daugiau, pasaulis stipriai pasikeistų“.

Kamilė Jasaitytė

Užbaik mintį: „Kiek .............., tiek jis iš tikrųjų ir yra laisvas.“

„Kiek žmogus geba priimti savo ydas, tiek jis iš tikrųjų ir yra laisvas“.

Vilda Šveikauskaitė

Išorinė ar vidinė laisvė yra svarbesnė?

„Mano nuomone, išorinė laisvė yra „apčiuopiama“ laisvė. Kai gali keliauti, reikšti savo mintis (turiu omeny, jog nėra cenzūruojama), mokytis tai, ką nori mokytis, dalyvauti ten, kur nori dalyvauti. Vidinė laisvė man yra ta laisvė, kurią savo protu suteiki sau. Kai sulaužai tam tikras ribas, sugriauni, išardai blokus. Kai leidi sau jausti viską, ką jauti. Kai leidi sau mąstyti taip, kaip tikrai mąstai. Kai leidi sau priimti ir kitokį mąstymo būdą. Kai reiški save taip, kaip tik nori ir jauti. Kai leidi sau būti savimi. Tačiau, kaip yra sakoma, viską reikia pradėti nuo savęs. Šiuo atveju pradėjimas nuo savęs - vidinė sau suteikta laisvė. O be vidinės laisvės vargu ar turėtume išorinę laisvę. Todėl sakau, kad man svarbesnė yra vidinė laisvė, o kai žmogus yra laisvas viduje, tada ir visa kita jis iškovos“.

Rugilė Čepulytė

Ar žmogus yra nepriklausomas? Ar visgi nuo kažko jis yra priklausomas?

„Žmogus, kad ir labai norėdamas būti nepriklausomas, visada turės priklausomybę. Nesvarbu ar tai bus oras, kuriuo kvėpuoja, ar maistas, kurį valgo. Bet be viso to – didžiausia žmogaus priklausomybė yra jo paties mintys. Nebe reikalo dažnai yra sakoma, jog mintys yra mūsų kalėjimas ar didžiausias priešas. Ir deja, nėra jokio ginklo ar vaisto, kuris nukenksmintų didžiausią žmogaus priklausomybę.

Tie, kuriuos vadiname garsiausiais ir įtakingiausias žmonėmis, dabar yra supratę, kad mintys yra ne priešas, o tavo gyvenimo kelio rodmuo (vienas iš tokių buvo Steve'as Jobsas). Tai yra tu ir tavo galia perkelti savo svajones į realybę“.

Augustina Padvelskytė

Kodėl kai kurie nevertina laisvės?

„Visų pirma, manyčiau, jog laisvės nevertina tie, kurie nepatyrė nelaisvės, nematė visuomenės kontroliavimo, kankinimo ir bausmių. Sunku įsivaizduoti tai, ko patys nepatyrėme ir neišgyvenome. Jausti tai, ką jautė mūsų tėvai, seneliai, stodami ginti savo Tėvynės ir eidami jos laisvės link. Gaila, jog tokių žmonių dar yra... Tačiau yra ir tokių, kurių tėvai pasakoja vaikams apie to meto įvykius ir jų jausmus, rodo nuotraukas ir stengiasi, jog jų atžalos suprastų kokie jie laimingi, kad to nepatyrė ir kad būti laisvam yra didelė laimė ir vertybė“.

Goda Mandeikaitė

Šis tekstas buvo pateiktas Jaunųjų žurnalistų premijos konkursui