Po poros metų iš ąžuolo suręstam kurėnui, vasarą ištiktam nelaimės, sukaks 20 metų. Šį laivą statė meistras Vaidotas Bliūdžius. Daugybę kelionių patyręs laivas, kurio vedliu buvo R.Adomavičius, sugrįžo į dirbtuves.
„Dar niekas labai smarkiai nevyksta“, – 15min sakė kapitono sūnus Romualdas Adomavičius. Jūrų muziejus pasirašė sutartį su V.Bliūdžiumi, kuris prikels laivą tolesniam gyvenimui.
„Labai ne koks jausmas, dėl to, kad tokiom aplinkybėm pas mane sugrįžo. Geriau būtų tiesiog profilaktiškai, bet ką darysi... Su dideliu malonumu mes jį remontuosime. Įvyko toks įvykis, kam ko neatsitinka... Grįš į savo vėžes, plauks, viskas bus gerai“, – sakė V.Bliūdžius, pabrėždamas, jog šis laivas prieš kone 20 metų buvo pastatytas pagal pavyzdį. Jūrų muziejaus ekspozicijoje tuo metu stovėjo jau senas kurėnas. Pamatavę jį milimetras į milimetrą meistrai pagamino repliką, lygiai tokį patį laivą, apkaustė jį senojo kurėno metaliniais apkaustais.
„Nepakeitėme nei matmenų, nei medžiagų. Dugnas pušinis, o visas ąžuolinis“, – sakė meistras.
Darbų laukia nemažai. Per nelaimę į seklumą nublokštas kurėnas buvo apgadintas, jam meistrų rankų reikia ir dėl pragyventų metų.
Kai darbai įsibėgės, V.Bliūdžius į talką ketina pakviesti ir savanorius, sako sulaukęs nemažai norinčiųjų prisidėti.
Tęs tėvo misiją
Sūnus nusprendė, jog nori tęsti tėvo daugelį metų plėtotą misiją ir toliau su šiuo muziejaus eksponatu, tradicine burvalte, dalyvauti Kuršių marių regatose, laivų parodose, proginiuose susitikimuose, kituose renginiuose, reprezentuojant pamario paveldą.
„Greičiausiai, jei niekas nepasikeis, teks man perimti laivą ir plaukti. Nuo pat pradžių prie laivo statybos prieš 20 metų buvau prisidėjęs, per visus tuos metus dalyvaudavau, plaukdavau, kažkaip nesinori nutraukti, tai turi tęstis. Tokia paprasta vizija... Čia yra laivybos kultūros dalis. Taip jau būna, visada yra rizika. Su gamta nepakovosi, kartais pavyksta, kartais ne... Jei mes toliau nieko nebedarysime, Lietuvos jūrinės kultūros vizija iš dalies netenka prasmės. Vien iš muziejaus pusės idėjos negalime sustoti. Profesionaliems jūrininkams, kapitonams, kurie komerciniuose laivuose dirba, irgi visko būna... Be didžiulių lozungų – jei yra marios, jūra, reikia jose plaukioti“, – sako R.Adomavičius, sulaukęs daug palaikymo ir gerų žmonių noro prisidėti prie laivo atstatymo.
Neabejojama, jog bendromis jėgomis viskas pavyks ir laivas vėl vandeny pasirodys gegužę, per tradicinį Klaipėdos laivų paradą.
Apgadintas ir pasunkėjęs
Įvairiuose renginiuose dalyvavęs, ekspedicijose kartu su kapitonu R.Adomavičiumi plaukiojęs laivadirbys Simas Knapkis 15min sakė, jog jau pirmosiomis dienomis po tragedijos buvo nuspręsta, kad laivas toliau atliks savo misiją – plaukios.
„Laivą ištraukė Vaidotas Bliūdžius, jis ir statė tą laivą. Jo dirbtuvėse Švėkšnoje laivas ir bus remontuojamas. Šiaip gana stipriai laivas nukentėjo – dalis priekinio rago, viršutinio borto lentos, kajučių nebėra. Stiprių smūgių laivas gal ir neturėjo, bet buvo ilgą laiką vandenyje, visą savaitę mirko ir tona pasunkėjo. Šiaip kurėnas sveria tris tonas, o kai kėlė lauk, jis svėrė keturias tonas. Nieko katastrofiško, bet aplaužymų yra“, – sakė S.Knapkis, pats ketinantis neatlygintinai savo darbu taip pat prisidėti prie laivo atstatymo – pagaminti stiebus, kai kurias detales, kurios meistro rankose gimsta ilgai neužtrunkant.
„Jo namai buvo Pilies uostelis, greičiausiai ten jis ir stovės, arčiausiai Jūrų muziejaus, labiausiai matoma vieta, laivas reprezentacinis“, – paklaustas, kur atstatytas kurėnas bus prišvartuotas, sakė S.Knapkis.
Bendruomenė viliasi, jog prie atstatyto kurėno šturvalo stos R.Adomavičius, daug metų plaukiojęs su tėvu, puikiai žinantis šio laivo valdymo subtilybes.
„Labai tikimės, labai“, – kalbėjo S.Knapkis.
Laivas tarsi namas
Pasak jo, būta ir nusivylimų, svarstymų, gal verta kurėną pastatyti krante, bet kapitono sūnus ir bičiuliai nutarė, jog taip pasielgiant būtų parodyta nepagarba žuvusiam kapitonui. Šis laivas laikomas saugiu, o pagal amžių gali gyvuoti dar dešimtmetį.
„Juk jis ne šiaip pasiplaukioti išplaukė ir žuvo, o su reikalu plaukė ir visiškai tragiškai baigėsi. Visiška beprasmybė būtų, jei pastatytas krante būtų. Tai labai geras laivas, nėra labai senas, jam bus 20 metų po poros metų. Labai mažai nėra, bet jis ąžuolinis, dar dešimt metų tikrai gali plaukti.
Pats Romas laivą vadindavo plaukiančiu namu. Visada buvo saugumo jausmas, nes daug vietos, bortas aukštas, kaip lygintuvas per bangas plaukdavo. Saugumo jausmas sumigdė mus visus, nes laivas medinis, iki galo nepaskęsta... Laivas nepaskęsta, bet žmonės paskęsta. Anksčiau skęsdavo tada, kai daug žuvies prikraudavo ir kilus bangoms nespėdavo išnešti. Medinis laivas neturi balastų, niekas nepagalvojo, kad jis gali apsiversti“, – kalbėjo S.Knapkis.
Pats Romas laivą vadindavo plaukiančiu namu. Visada buvo saugumo jausmas, nes daug vietos, bortas aukštas, kaip lygintuvas per bangas plaukdavo.
Jo teigimu, tądien, lemtingą kapitonui dieną, kilo itin stiprus, 20–25 m/sek. vėjas, jo gūsiai buvo daug stipresni, nei prognozuota. Šturmų švyturio šeimininkas bendruomenei pasakojo, jog tuo metu iki viešbučio, esančio prie marių, atsirisdavo didžiulės bangos. Netoliese ir įvyko nelaimė. Vanduo prisėmė laivą ir šis apvirto.
„Vieša paslaptis, kad plaukiodavome su tais laivais be liemenių, bet iš jų iškristi sudėtinga, bortas aukštas, vaikštai kaip garde uždarytas. Dar 2002 metais Romas buvo papuolęs į vadinamąjį baltąjį škvalą. Yra toks garsus filmas. Tai mistinis reiškinys, kai staiga ateina stiprus vėjas su lietumi, jis labai trumpai užtrunka. Tuo metu burė buvo apvyniota aplink stiebą, o vėjas ją nuvyniojo ir numetė į marias, inkaro storą virvę nuplėšė. Romas yra išgyvenęs tokį škvalą ir per stiprius vėjus plaukęs.
Pirmiausia jo komanda visiems būdavo užsidėti liemenes. Ir Vokietijoje kartu esam gavę audrelę, didesnės bangos, bet kitokios. Šiaip tai tiesiog sutapo. Jis saugus laivas, tik gamta nejuokauja, pasirodo“, – 15min sakė S.Knapkis, prisiminęs, kaip ekspedicijos, į kurią R.Adomavičius plaukė liepos pirmosiomis dienomis, organizatoriai siūlė laivą atvežti, tačiau kapitonas buvo įsitikinęs, jog laivas turi plaukti, o ne važiuoti.
Anot S.Knapkio, šiuo metu Lietuvoje yra trys plaukiojantys kurėnai, o iš viso tradicinių atstatytų laivų suskaičiuojama 12. Vieną kažkada turėjo ir pats S.Knapkis, tačiau jį padovanojo Kintų miesteliui.
