„Pritaikyti tiek keleivinei, tiek krovininei laivybai“
Diskusijos apie tai, kad reikėtų gaivinti laivybą visoje Neries atkarpoje tarp Vilniaus ir Kauno, įsisiūbavo šiomis savaitėmis. Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas apie tai kalbėjo Edmundo Jakilaičio tinklalaidėje, o direkcija paskelbė pranešimą savo puslapyje.
„Neries upė, kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, buvo patvirtinta dar 1995 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1119. Nuo Vilniaus iki Kauno besidriekiančiu vandens keliu atveriamos didelės galimybės įvairiose srityse – transporto, ekologijos ir regioninio vystymo. Nors šiuo metu Neries upė yra eksploatuojama tik kai kuriose atkarpose (Vilniuje ir Kaune), jos plėtra ir modernizacija gali suteikti reikšmingą naudą tiek vietos bendruomenėms, tiek visai šaliai.
Norint užtikrinti Neries upės pritaikymą pilnavertei laivybai, būtina atlikti vagos valymo darbus ir pritaikyti ją tiek keleivinei, tiek krovininei laivybai, o kartu ir kariniam mobilumui.
Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) siekia sukurti nenutrūkstamą laivybos maršrutą nuo Vilniaus iki Kauno per Nerį, toliau jungiant jį su Nemunu. Laivybos infrastruktūros plėtra ne tik sujungtų sostinę su pajūriu, bet ir atvertų naujas galimybes regionų turizmui, skatintų naujų darbo vietų kūrimą, viešbučių, restoranų ir pramogų verslo augimą.
Norint užtikrinti Neries upės pritaikymą pilnavertei laivybai, būtina atlikti vagos valymo darbus ir pritaikyti ją tiek keleivinei, tiek krovininei laivybai, o kartu ir kariniam mobilumui“, – sausio 21 d. paskelbtame pranešime rašė VVKD.
„Atlikus šiuos darbus, atitinkamus projektinius matmenis būtų galima pasiekti visame 173,5 km ruože. Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės jau numatė plėtros projektus, įskaitant prieplaukų tinklo kūrimą, kurio tikslas – plėtoti keleivinę laivybą ir pramoginę turizmo infrastruktūrą.
Vilniaus miesto savivaldybė planuoja įrengti naujas prieplaukas laivams. Planuojama, kad ateityje bus įrengtas ir žiemos uostas. Jonavos rajono savivaldybė taip pat numatė plėtrą, įskaitant krovininio uosto kūrimą ir vandens kelio sutvarkymą nuo Kauno iki Jonavos“, – toliau teigiama pranešime.
-
Šalia Alytaus – nerimas dėl sudarkytos Nemuno pakrantės
-
Jurgita Butkuvienė. Ar sugebėsime išsaugoti ne tik buveines, bet ir tvarią Neries upės ekosistemą?
-
Neries pritaikymo laivybai projektui – ministro verdiktas
-
Upių pritaikymo kariniam mobilumui klausimo darbotvarkėje šiuo metu nėra, sako kariuomenė
-
Laurynas Okockis. Kėsinimasis į Nerį liudija žemą aplinkosauginį raštingumą ar menką moralę?
Taip pat ten nurodoma, kad Neries vandens kelias turi „svarbų strateginį potencialą, ypač karinio mobilumo srityje“: „Šis kelias užtikrina galimybę pervežti stambiagabaričius krovinius be svorio ribojimų ir be poreikio išmontuoti įrangą, kas ženkliai sumažina kaštus. Be to, jis sujungia Vilnių su Klaipėdos uostu, padedant užtikrinti greitą ir efektyvų tiek karinės, tiek civilinės logistikos pervežimą.“
VVKD nepamiršo paminėti ir to, kad, kadangi Neries upė priklauso Europos ekologiniam tinklui „Natura 2000“, „būtina atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą, kuris užtikrins, kad šis projektas neprieštarautų gamtos išsaugojimo tikslams“.
„Direkcija atliko batimetrinius matavimus ir nustatė, kad pirmame etape reikėtų pašalinti apie 0,9 mln. kub. m grunto. Šios procedūros kaina gali siekti apie 20 mln. Eur, tačiau ji yra būtina, kad būtų užtikrintas sklandus ir efektyvus laivybos kelio naudojimas.
Siekiame visiško aiškumo ir pabrėžiame, kad VVKD nesiruošia ir negali vykdyti veiklų, kurios prieštarautų įstatymams ar kitaip pažeistų teisės aktus. VVKD laikosi visų teisės aktų ir užtikrins, jog visi darbai būtų atlikti tik gavus atitinkamų institucijų leidimus ir suderinimus“, – teigiama direkcijos paskelbtame pranešime.
Balsų prieš – daugybė
Vis dėlto kad ir kaip gražiai tai skambėtų, ši žinia sukėlė prieštaringų reakcijų bangą. Nors yra besidžiaugiančių tokiais pokyčiais laivyboje Nerimi, kur kas garsiau suskambėjo prieštaraujančiųjų tokiems pokyčiams antroje pagal dydį Lietuvos upėje.
Mokslininkai, aplinkosaugininkai, gamtosaugininkai, žūklės entuziastai suskubo žerti argumentus, kodėl šis projektas būtų žalingas Neriai ir apskritai Lietuvos gamtai.
„Planuojami hidroinžineriniai darbai neigiamai paveiktų „Natura 2000“ saugomas vandens ir šlapių salpinių pievų buveines, sunaikintų saugomų žuvų rūšių populiacijas, turėtų žalingą poveikį upės žinduoliams (tokiems kaip ūdros) bei pažeistų Neries regioninio parko vertybes.
Be to, darbai paliestų valstybės saugomus gamtos paveldo objektus (riedulius, konglomeratus), pažeistų gamtinio karkaso ir svarbių migracijos koridorių vientisumą bei sutrikdytų ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą. Įgyvendinus darbus, natūrali Neries upės ir jos slėnio kraštovaizdžio būklė būtų negrįžtamai pažeista.
Neries laivybos kelio, kaip nacionalinį saugumą (karinės logistikos prasme) arba galimą gyventojų evakuaciją užtikrinančio maršruto, pozicionavimas yra klaidinantis ir neatlaikantis kritikos. Kaimyninės autoritarinio režimo šalies galimybė paveikti Neries upės vandens lygį (ir debitą), planuojamą vandens kelią daro potencialiai pažeidžiamu ir neefektyviu sprendimu.
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, o taip pat nacionalinio ir Europinio lygmens aplinkosauginiais šalies įsipareigojimams, kurie prieštarauja VVKD planams, siūlome Neries upę išbraukti iš valstybinės reikšmės vandens kelių kategorijos, paliekant trumpas atkarpas laivybai Kauno ir Vilniaus miestuose, o likusioje atkarpoje paliekant galimybę vykdyti rekreacinę laivybą mažagabaričiais plokščiadungiais laivais, nereikalaujančiais upės vagos ir jos apatinės slėnio dalies modifikavimo (kasimo ir/arba valymo) bei naikinimo“, – tokią neigiamą savo poziciją dėl šio sumanymo išdėstė Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto mokslo bendruomenė.
Plačiau apie jų poziciją galite perskaityti čia.
Apie tai, kad Neries upę, išskyrus atkarpas per Vilnių ir Kauną, reikėtų išbraukti iš vidaus vandens kelių sąrašo, sako ir Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimo centras, siūlydamas „Neries upę ir visa natūralią Nemuno vidurupio dalį Dzūkijos nacionalinio parko ribose, kurios dar nespėta pritaikyti laivybai, išbraukti iš Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašo“.
Šio centro mokslininkai savo argumentus dėlioja kalbėdami apie tai, kad vagos valymo ir gilinimo darbai pakenks biologinei įvairovei: „Upėse vandens organizmų įvairovė ir gausa yra nulemta buveinių įvairovės, kurią, savo ruožtu, lemia upės gylio, srovės greičio, grunto sudėties kaita skersiniame vagos skerspjūvyje bei išilginiame gradiente.
Įvairiose šalyse, tarp jų Lietuvoje, vykdytų tyrimų rezultatai įrodo, kad mažėjant buveinių įvairovei biologinė įvairovė taip pat mažėja. Upės vagos valymas ir gilinimas pritaikant navigacijai bei tolimesnė priežiūra laivakeliui palaikyti yra žinomas kaip vienas iš pagrindinių žmogaus ūkinės veiklos poveikių, sąlygojančių reikšmingą buveinių ir biologinės įvairovės sumažėjimą, kadangi paveikiamas vienas iš kertinių upės ekosistemos komponentų – upės sraunumas.“
Centras pateikė daugybę pavyzdžių, kaip dėl numatomų darbų nukentėtų vienos ar kitos upės organizmų rūšys. Tarp jų ir lašišos, neršiančios Neryje, neigiamą įtaką pajustų ir pakrančių paukščiai (didysis dančiasnapis, krantinis tilvikas ir kt.), pusiau vandens žinduoliai kaip ūdra ir t.t.
Visą Gamtos tyrimų centro nuomonę skaitykite čia.
Nuomonę dėl Neries išbraukimo iš vidaus vandens kelių sąrašo palaiko ir aplinkos ministras Povilas Poderskis. 15min studijoje jis sakė, kad „gilinti Nerį būtų ekologinė katastrofa“.
Teisinosi, kad krovinių negabens
Daugybė priekaištų VVKD nuskambėjo parlamentarės, Aplinkos komiteto vicepirmininkės Aistės Gedvilienės surengtoje diskusijoje Seime. Čia VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas visų pirma parodė prezentaciją, kurioje sudėliojo argumentus, kodėl reikia įgyvendinti tokį projektą, kas būtų daroma ir kam to reikia.
Tačiau po pristatymo salėje sėdėję gamtosaugininkai, aplinkosaugininkai suskubo žerti klausimus. Ypač aštriai skambėjo priekaištai dėl numatomų krovinių gabenimų.
Kaip paaiškėjo, nors pranešime buvo rašoma vienaip, krovinių gabenimas Nerimi nuo Vilniaus iki Kauno nėra planuojamas. V.Vinokurovas užtikrino, kad kalba eina tik apie pramoginę laivybą. Krovinių judėjimas esą galėtų būti nebent nuo Jonavos iki Kauno.
Taip pat VVKD užtikrino, kad kol kas jokie darbai nėra pradėti ir negali būti pradedami, kadangi pirmiausia turėtų būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kurio išvados lemtų tolesnę galimų darbų eigą. Anot V.Vinokurovo, PAV kainuotų apie kelis milijonus eurų ir tokios lėšos turės būti surastos.
Saugome tai, ką turime, ir kuriame atsakingai. Vidaus vandens kelių plėtra Vilnius–Kaunas nesikerta su aplinkosauga – atvirkščiai, ji prisideda prie tvarios valstybės vizijos.
VVKD 15min dar patikslino, kad direkcija „skirsto“ Nerį kaip vandens kelią į kelias dalis:
- Vilnius–Jonava: vandens kelio ruožas, kurio planuojami parametrai – 0,75 m gylis ir 20 m plotis, būtų pritaikytas keleivinei ir pramoginei laivybai.
- Jonava–Kaunas: upės ruožas yra gerokai platesnis, todėl gali būti pritaikomas ir krovininei laivybai, parametrai – 1,2 m gylis ir 25 m plotis.
Esą būtina atkreipti dėmesį, kad šis antrasis ruožas yra mažiau jautrus aplinkosauginiu požiūriu.
„Saugome tai, ką turime, ir kuriame atsakingai. Vidaus vandens kelių plėtra Vilnius–Kaunas nesikerta su aplinkosauga – atvirkščiai, ji prisideda prie tvarios valstybės vizijos“, – teigė VVKD vadovas V.Vinokurovas.
VVKD teigimu, direkcija skiria didelį dėmesį „Natura 2000“ tinklo reikalavimams ir aukščiausiems aplinkosaugos standartams: „Natura 2000“ teritorijos nėra tokios zonos, į kurias draudžiama įžengti, ir neįmanoma jose pradėti naujos plėtros, tačiau plėtra turi būti vykdoma taip, kad būtų apsaugotos retos ir nykstančios rūšys ir tų tipų buveinės, kurių apsaugai ta teritorija skirta.
Patikiname, kad darbai Neryje būtų pradėti tik atlikus išsamų poveikio aplinkai vertinimą ir suderinus sprendimus su atitinkamomis institucijomis.
Vidaus vandens transportas Europoje – viena iš mažiausiai taršių transporto rūšių, pasižyminti itin žemomis CO2 emisijomis ir mažu energijos suvartojimu, vertinamas kaip saugus, efektyviai energiją naudojantis ir aplinką tausojantis transporto būdas. Vidaus vandens kelių transportas, geležinkeliai ir artimojo susisiekimo laivyba yra Europos transporto sistemų tvarumo pagrindas atsižvelgiant į jų privalumus aplinkai.“
Aistės Gedvilienės paklaustas, ar šis projektas yra suderintas su dabartine Vyriausybe ir jos programa, VVD vadovas atsakė, kad jeigu vidaus vandens kelių sąraše nebūtų tokio kelio su tokiais parametrais ir perspektyviniu jų vystymu, kas priskirta jo vadovaujamai įmonei, tai tokios kalbos ir nebūtų.
Dabartinis ministras prieš, buvęs – aršiai gina idėją
Minėtame susitikime dalyvavęs aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis pabrėžė, kad niekam ne paslaptis ministerijos, o tiksliau – „galbūt labiau ministro asmeninė nuomonė“, kurią jis sako visapusiškai palaikąs: „Pacituosiu ministrą – Neryje yra labai daug buveinių, ji įtraukta į „Natura 2000“ saugomų teritorijų sąrašą.
Jeigu ją stipriai keistume, o projektas reikalautų labai stiprių pokyčių, tai ne tik sugriausime esamas ekosistemas, bet ir, tikėtina, bus taikomos sankcijos iš Europos Sąjungos.
(…) Tuos dalykus reikia labai stipriai pasverti. Liūdna, kad tai priklauso ne tik nuo Aplinkos ministerijos, reikės pabendrauti su Susisiekimo ministerija dėl vidaus vandens kelių sąrašo pakeitimo. Tai mūsų iniciatyva būtų išbraukti tą dalį nuo Jonavos iki Vilniaus ar nuo Kauno.“
A.Gedvilienė teigė iš ministro girdėjusi, kad planas yra palikti vandens kelią ties miestais.
Liūdna, kad tai priklauso ne tik nuo Aplinkos ministerijos, reikės pabendrauti su Susisiekimo ministerija dėl vidaus vandens kelių sąrašo pakeitimo.
Tai patvirtino ir viceministras, teigdamas, kad ekologiškai svarbios dalys turėtų likti nepaliestos ir būtų paliktos gamtai.
Jis teigė ir pats turėjęs laivą, plukdęs turistus, tad laivyba jam nesvetima, bet ji turinti būti „vietoje ir laiku“.
Tačiau susitikime dalyvavęs buvęs aplinkos ministras, liberalas Simonas Gentvilas pasirodė esąs vienas atkakliausių projekto gynėjų. Jis sakė nemanąs, kad šis projektas yra neekologiškas. parlamentaras paminėjo Nemuno vagos valymo projektą, kuris esą kėlė labai daug diskusijų, tačiau pasiteisino ir visi esą tuo ypatingai džiaugiasi.
Be to, kaip pavyzdį jis paminėjo Suvalkijos ūkininkus, kurie neturi galimybių savo derliaus išvežti geležinkelių, tad viskas keliauja tūkstančiais vilkikų automobilių keliais. Todėl vandens kelias padeda išgabenti tuos produktus kur kas ekologiškiau ir galėtų padėti dar labiau.
„Aš esu įsitikinęs, kad gali būti vidaus laivyba suderinama su žuvies gausa Lietuvos upėse. Mes turėjome labai sunkius debatus dėl Pakalnės deltos išgilinimo. Šiandien rusniškiai žvejai ir visi kiti džiaugiasi šituo. Džiaugiasi seni žvejai, kurie tą amatą supranta.
Man tokia prieš PAV diskusija, kad mes netikime PAV, netikime niekuo ir nieko jūs nepradėkite, tai labai daug kur esu tai matęs. Truputį kažkaip, jeigu sakome – braukime kelią, nediskutuokime, tai tiesiog noriu pasakyti, kad tai nėra taip savaime suprantama. Aš laikausi pozicijos, kad reikia daryti pilną PAV, reikia svarstyti galimybes. Tai yra suderinama. Mes galime tai svarstyti.
Dabar daug kas sakoma iš įsitikinimų. Su visa pagarba ichtiologams. Daug kas sakoma iš įsitikinimų ir PAV turėtų panagrinėti šitas analizes, nes pasakymas nedaryti PAV reiškia iš esmės nepradėti diskusijų. Labai daug projektų miršta toje vietoje, kai pasakoma, kad mes čia savo bendruomenėje, burbule, sutarėme nedaryti.
Aš esu įsitikinęs, kad gali būti vidaus laivyba suderinama su žuvies gausa Lietuvos upėse. Mes turėjome labai sunkius debatus dėl Pakalnės deltos išgilinimo. Šiandien rusniškiai žvejai džiaugiasi šituo.
Bet valstybė turi visokeriopus interesus, ne tik žuvis, kurias galima apsaugoti, kaip ir bioįvairovę galima apsaugoti ir išlaikyti. Noriu akcentuoti, kad nėra vienpusiška nuomonė. Reikia imtis, svarstyti ir galbūt apsispręsime nedaryti. Bet svarstymas PAV metu turi būti atliktas. Girdžiu, kad nedarykime, nekalbėkime ir net išbraukime šitą kelią. Tai aš kitokios pozicijos ir noriu, kad viceministras ir kiti girdėtų“, – kalbėjo buvęs aplinkos ministras.
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis 15min yra sakęs, kad Neries pritaikymo laivybai projektas šiemet nevyks, kadangi tam nėra papildomų lėšų. Vis dėlto, ministras pabrėžė, kad iš pradžių būtina apie tai gerai padiskutuoti.
„Ar vyks šiais metais kas nors ar nevyks? Bet kuriems projektams reikia pinigų. Šiais metais, na, finansinė situacija mano kuruojamame sektoriuje yra kol kas įtempta ir aš kol kas nematau papildomo finansavimo galimybių“, – tikino E.Sabutis.
