15min pakalbintas 3600 valandų jau spėjusio išplaukioti keleivinio laivo „Perlas“ kapitonas bei laivybos vadovas Juozas Lenkutis tikino, kad vandens kelias Nemune ties Kaunu – geras ir nuolat gerinamas.
„Plaukiojam šiuo laivu, kurį su kolega suprojektavome, 10 metų ir problemų nematome. Jis – plokščiadugnis, užtenka 95 cm gylio“, – teigė J.Lenkutis, aprodęs laivo vidų, šventiškai įrengtą VIP kambarėlį jaunavedžiams su odiniais krėslais.
Užsisako šį laivą dažniausiai privačios kompanijos – kas gimtadienį švenčia, kas vestuves. Vykdomos „Perlu“ ir apžvalginės kelionės nuo Kauno iki Kulautuvos, Kačerginės, Zapyškio, Raudondvario. Apžiūrimas iš jo ir Kauno senamiestis.
„Įplaukiame į Nerį ir kai atsisukame į Kauno pilį, visi keleiviai aikčioja. Reiktų ten įrengti prieplauką, juk stato dabar pėsčiųjų tiltą. Galėtume krantinėje sustoti ir keleivius paimti“, – viziją nubrėžė pašnekovas.
Per vieną pasiplaukiojimą „Perlas“ sunaudoja 100-200 litrų degalų. Plaukia jis apie 15 km/val. greičiu.
Paklaustas apie vis dar egzistuojančias laivybos problemas, J.Lenkutis patikino, kad Kaune ir Kauno rajone trūksta prieplaukų, o jau stovinčias reikia plėsti.
„Laivų jau yra, o infrastruktūros nepakanka. Negali atplaukęs nueiti į kavinę, palikti laivą prieplaukoje, nes atvykęs kitas negalės prisišvartuoti“, – paaiškino jis.
Pasak J.Lenkučio, keičiasi ir upės krantai – sausėja, aukštėja, o vaga siaurėja.
„Penkiasdešimt metų čia dirbu. Maždaug 30 cm Kauno mieste vanduo nukrito pagal krantus, šie paaugo“, – šyptelėjo J.Lenkutis.
Sezono pradžią skelbia ir iš Kauno į Nidą bei atgal plukdantis greitaeigis kateris „Raketa“. Iki Joninių, tradiciškai, bilietų kainos bus mažesnės.
Legendinis laivas keleivius pasitiks dar tylesnis (pasirūpinta dar vienu variklio garso izoliacijos sluoksniu), su nauju pusryčių meniu bei skanumynais. Bus galima įsigyti ir suvenyrų.
Pernai „Raketa“ sezoną užbaigė spalio viduryje, be plaukimo nepraleido nė vieno savaitgalio.
Įrengs degalines ant vandens
Kaip žurnalistams teigė Vladimiras Vinokurovas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) generalinis direktorius, šis navigacijos sezonas ypatingai turtingas naujienomis. Viena iš labiausiai laivybos entuziastų lauktų žinių – mobilios degalų stotelės.
„Tai yra istorinis įvykis Lietuvai, nes vienas iš pramoginę laivybą ribojančių faktorių ir buvo sunki degalų pasipildymo situacija. Dabar turėsime 5-6 mobilias degalines Lietuvoje, kai bus galima patogiai vandens kelyje priplaukti ir užsipilti degalų. Iki tol viskas vykdavo itin nepatogiai – kapitonai vežiodavosi kanistrus. Daug jų prireikdavo. Didelė tikimybė, kad dalis tų degalų ir išsipildavo. Naujas būdas – naudingesnis gamtai“, – palygino V.Vinokurovas.
VVKD Gamybos skyriaus komandos pagamintose ir įrengtose atskirose benzinui ir dyzelinui talpyklose iš viso tilps 10 tonų degalų laivams.
Talpyklos bus pastatytos populiariose laivybai vietose: Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje, Nidoje ir Svencelėje. Plūduriuojančios degalų stotelės stovės prie uostų ir prieplaukų.
Papildomai bus įrengiamos dar dvi tokio pat tipo degalų talpyklos Jurbarke bei Kauno mariose.
Iš pradžių jomis galės naudotis tik išankstines sutartis pasirašę laivų savininkai, vėliau stotelės tarnaus tokiu pačiu principu kaip ir degalinės sausumoje – prireikė degalų, sustojai ir užsipylei.
Kainodara formuota pagal vietovių, kuriose bus įrengtos stotelės ant vandens, degalinių kainodarą – laivavedžiai neturėtų pajusti jokio degalų pabrangimo.
Sukūrė GPS laivams
VVKD pastebėjo, kad pradėjus Nemuno vagos tvarkymo projektą žaibiškai išaugo susidomėjimas naujais ir naudotais pramoginiais laivais. Tad šių metų navigacijos sezoną vidaus vandenų laivyba pasitinka su nauja infrastuktūra.
„Atveriame naujus kelius ir galimybes, kad vandens transportą naudotų ne tik patyrę laivybos entuziastai, bet visi besidominantys, norintys išbandyti, norintys atrasti kitus kelius, o kartu ir gamtą, upių grožį. Pirmą kartą kiekvienas galės naviguoti jau ir Nemune. Džiugu, kad Nemunas vėl tampa traukos objektu, kad Kaunas pamažu atsisuka į savo istorines šaknis ir vėl jaučiame, kad esame paupio miestas“, – teigė V.Vinokurovas.
Laivybos sezono pradžiai jau paruošta Nemuno upė nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių marios. Juose paženklintas laivakelis, nuolatos tikrinami gyliai, vykdomi valymo darbai.
Siekdama turėti visada aktualius ir tikslius duomenis nuolatiniam žemėlapio informacijos atnaujinimui, VVKD įsigijo naują modernią įrangą, skirtą ištisiniam upės dugno skanavimui – daugiaspindulį echolotą NORBIT.
Naujoji įranga skanuoja ištisą dugno paviršių ir fiksuoja pasitaikančias kliūtis, kurios, įvertinus jų situaciją, arba bus šalinamos iš farvaterio, arba ženklinamos navigaciniais ženklais. Tai leis pateikti upeiviams daug tikslesnę informaciją apie vandens gylius ir parametrus.
„Matai, kur rąstas koks palaidotas, kur kokia padanga. Valydami anksčiau atrasdavome šalmų, kardų. Kuršių mariose atrastas ir nuskendęs sovietinių laikų laivas. Ir niekas apie tai nežinojo, nepranešė, neiškėlė, o juk privaloma – baisi kliūtis laivybai. Žmogus vienas plaukė, išplaukė už kelio ribų, atsitrenkė ir sugadino jachtą. Pažymėjome kliūtį žemėlapyje. Iškėlimui reiktų milžiniškų pinigų“, – įdomų faktą įvardijo VVKD vadovas.
Šiemet laivybos sezonas prasideda ir su pirmuoju Lietuvoje vidaus vandenų kelių interaktyviu navigacijos e-žemėlapiu, kuriame laivybos dalyviai ras svarbiausią informaciją: navigaciniais ženklais pažymėtus laivakelius ir jų vidurio liniją, laivakelį formuojančių bunų vietas ir kelių gylius, uostų, prieplaukų ir kuro pasipildymo vietas, tiltus. Judant žemėlapis pasislenka pagal naudotojo buvimo vietą.
Kaip 15min teigė V.Vinokurovas, kone kiekvieną savaitgalį pasitaikydavo, kad koks privataus katerio valdytojas „nusiraudavo“ sraigtą – reikia stebėti, kad laivo galas, vingiuojant upei, neišeitų iš numatytos vandens kelio ribos. Naujasis e-žemėlapis padės išvengti tokių nelaimių.
10-ties valandų maršrutas tarp Vilniaus ir Kauno
V.Vinokurovas pripažino, kad pabrangusios žaliavos apsunkina bunų įrengimo projekto įgyvendinimą, tačiau viskas vyksta pagal grafiką. Jau pastatyta apie 140 bunų iš numatytų 500, o ir šie metai numatyti itin produktyvūs – ruošiamasi pastatyti kelis šimtus naujų bunų.
„Bunos – vokiečių išradimas. Kad gali statyti išsikišimus ir taip reguliuoti vagą, vokiečiai atrado prieš porą šimtų metų. Lietuvos laivininkystė statė bunų daug, bet jos būdavo pintos iš vytelių. Įstatydavo karklus, apipindavo. Karklai sužaliuoja, įleidžia šaknis ir įtvirtina buną. Tokiu būdu bunas statydavo Smetonos Lietuvoje“, – prisiminė V.Vinokurovas.
Norima sutvarkyti ateityje ir Nemuno aukštupį, iki pat sienos, kad galima būtų į Lenkiją išplaukti ir lenkai galėtų pas mus turistauti.
Siekiama bus atstatyti ir istorinį vandens kelią į Kėdainius, iš kurio anksčiau statybinės medžiagos keliaudavo net į Olandiją.
Laukia ir Kauno bei Vilniaus vandens kelio įrengimas.
„Pradėjome analizės darbus, skanuojame Neries dugną. Vykdomi modeliavimai, įrodinėsime politikams, kad to reikia. Ieškosime ir visuomenės palaikymo. Galima būtų iki 2030 metų Vilnius–Kaunas maršrutą turėt, gal net anksčiau. Kas nenorėtų turėti kruizo iš Vilniaus į Kauną? Yra nuostabių sustojimo vietų nacionaliniame parke – įspūdingas visos dienos maršrutas galėtų būti. O Jonavoje turime trąšas, „Achemą“, būtų puiku ir dėl krovinių“, – tikino V.Vinokurovas.
Pasak jo, toks maršrutas tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų truktų apie 10 valandų, nes kelias dėl upės vingių dvigubėja – sieks apie keletą šimtų kilometrų, o plaukiama apie 20 km/val. greičiu.
„Navigacijos sezono trukmė – 220 parų, kasmet ilginame. Norime po kelerių metų turėti ištisinį navigacijos sezoną. Iš viso Lietuvoje – apie 900 km vandens kelių, tačiau įveikliname tik pusę jų. Šiemet pavyko prailginti dar penkiais kilometrais.
Be to, žiemos uoste įkūrėme ir 88 vietų pontoninį uostą su visa reikiama infrastruktūra privatiems pramoginiams laivams. Kauno laivavedžiams tai bus labai didelė pagalba. Atsižvelgėme į nuogąstavimus, kad nėra kur laikyti laivų“, – patikino VVKD generalinis direktorius.
Susidomėjimas laivyba, anot jo, yra itin didelis. Nutįsusios ilgos eilės, norint užsisakyti privatų katerį.
„Tie, kas vykdo reguliarus reisus, susisiekimą, mato, kad laivai yra pilni. Kasmet atsiranda vis naujų maršrutų“, – patikino V.Vinokurovas.
Kurs elektrinius stūmikus
Kalbėdamas apie krovininę laivybą, VVKD vadovas tikino, kad judėjimas vyksta pilnai – pernai pergabenta virš 100 tūkst. tonų krovinių. Šią laivybos sritį riboja tik laivų trūkumas, tad užbaigus bunų projektą, bus siekiama įsigyti naujų krovininių laivų.
Žadama vykdyti ir elektrifikavimo projektą – norima sukurti elektrinius vilkikų stūmikus, kurie Nemunu visiškai „žaliai“, be CO2 emisijų gabentų krovinius.
Sieksime, kad visas Lietuvoje krovininis laivynas būtų 100 proc. elektrinis, 0 emisijos.
„Mūsų vizija – pasinaudoti Europos investicinio banko parama. Sieksime, kad visas Lietuvoje krovininis laivynas būtų 100 proc. elektrinis, 0 emisijos. Tonažai gabenami gali būtų neriboti, milžiniški. Keli milijonai tonų gali būti pergabentos visiškai žaliai, be autostradų apkrovimų. Fantastinis dalykas.
Pradėjome statyti didžiulę baržą. Palydint 2021 metus buvo sukurtas ir elektrinis baržų stūmiko projektas. Stūmikas įgalina pasiekti nulines CO2 emisijas, o taip pat yra itin svarbus siekiant atgaivinti krovinių gabenimą Nemunu. Tai pirmas pasaulyje tokį atstumą nuplaukiantis stūmikas. Pasauliniu lygiu inovatyvus projektas, kad su viena pakrova galėtų plaukti 250 km, nes kiti bandymai siekė vos 50-70 km.
Jei pavyks projektas, pirmi Europoje ir vieni pirmųjų pasaulyje turėsime elektrinį vidaus vandenų laivyną. Įspūdingas būtų dalykas Lietuvoje“, – įvardijo V.Vinokurovas.
Suprojektuotas 20–26 m ilgio baržų stūmikas turi 1,4 m grimzlę, kad būtų tinkamas plaukioti sekliuose vidaus vandenyse.
Pasroviui stumdamas krovinį laivas galės išvystyti apie 22 km/val. greitį, o prieš srovę judėti apie 18 km/val. greičiu.
Vienas toks laivas pritaikytas stumti iki 2 000 tonų sveriančiu kroviniu pakrautą baržą. Įvertinat, kad vandens kelio Kaunas–Klaipėda–Kaunas atstumas yra apie 450 km, pasitelkus tokį žaliąjį transportą, būtų eliminuota 5 580 tonų CO2 per metus, nes greitkeliai nebebūtų taip stipriai apkrauti sunkiasvoriu transportu.
Skaičiuojama, kad krovinius perkėlus ant baržų Nemune, greitkelyje sunkvežimių sumažėtų 10-čia tūkstančių.
