2023 metų navigacijos sezoną vidaus laivyba pasitinka su atnaujinta infrastuktūra, paruošti visi eksploatuojami vandens keliai: pažymėtas laivakelis, nuolatos tikrinami gyliai ir vykdomi valymo darbai.
Visas vandens kelias nuo Kauno iki Klaipėdos pirmą kartą yra pažymėtas jau šviečiančiais navigaciniais ženklais – bujomis, tad nuo šiol galima plaukti ir naktį.
„Kiekvieną sezoną laivavedžiams stengiamės pristatyti kokių naujienų, kažkuo pradžiuginti visus, kurie nori smagiai leisti laiką keliaudami vandeniu. Šiemet turime tris svarbias naujienas.
Pagaliau, po 30 metų, tai galima padaryti civilizuotai: išplaukus iš Kauno uosto, Jurbarke sustojus ir pasipildžius kuro, nuplaukti iki pat pamario.
Išspręsta dešimtmečius kamavusi problema – galimybė įsipilti kuro plaukiant. Pernai pasiūlėme jau tokią galimybę, tačiau buvo visiškai nesutvarkyti teisės aktai. Šiemet jau, priplaukus prie degalinės, galima atsiskaityti už kurą kortele neišlipus iš katerio.
Pagaliau, po 30 metų, tai galima padaryti civilizuotai: išplaukus iš Kauno uosto, Jurbarke sustojus ir pasipildžius kuro, nuplaukti iki pat pamario. Teisės aktų tvarkymas užtruko metus“, – pirmąją naujovę pristatė Vladimiras Vinokurovas, AB Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.
Taigi kuro pasipildyti nuo šiol galės kiekvienas be išankstinių sutarčių net neišlipęs iš laivo.
Nidoje, Svencelėje, Jurbarke ir Kaune jau įrengtos degalinės ant vandens. Pasak V.Vinokurovo, nustatyta, kad litras degalinėje ant vandens turi kainuoti panašiai, kaip trijose aplinkinėse sausumos degalinėse.
Sukurtas vandens „waze“
Antra naujovė – sukurta navigacinė programėlė „Vandens keliai“, pritaikyta mobiliesiems telefonams ir planšetėms.
„Buitiškai mes ją vadiname vandens „waze'u“. Taip, kaip keliaudami automobiliu, įsivedame galutinį tikslą, pvz., norime nuplaukti į Dreverną. Programėlė paskaičiuoja laiką, per kiek nuplauksime, nurodo maršrutą, matome bujas, ženklus, vietas, kur galime sustoti, lankytinas vietas, gylį. Informacija bus atnaujinama realiu laiku. Galima bus pranešti ir apie kliūtis, galimas problemas“, – aplikacijos veikimą pristatė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.
Jis pastebėjo, kad ši naujovė ypač pasitarnaus tiems, kurie laivais plaukiojo rečiau, bijojo leistis į tolimesnes keliones vandeniu.
„Anksčiau žmonės sakydavo, kad reikia išmanyti, reikia, kad seneliai papasakotų, kur galima plaukti. Daug mitų ir pasakų. Dabar tereikia turėti laivavedžio teises, atsidarote programėlę ir jums visa informacija yra pateikta. Atveriame naujus kelius ir galimybes, kad vandens transportą naudotų ne tik patyrę laivybos entuziastai, bet visi besidominantys, norintys išbandyti, norintys atrasti kitus kelius, o kartu ir gamtą, upių grožį“, – patikino pašnekovas.
Vartotojams programėlė bus pasiekiama jau gegužės mėnesį.
Sužiedino Kuršių marias
Trečia naujiena susijusi su gražiausiu Lietuvos vandens keliu – Kuršių mariomis.
Naujame sezone bus eksploatuojama vidaus vandens kelių atkarpos Kuršių mariose: Kintai – Ventė, Dreverna – Juodkrantė. Tokiu būdu šiemet bus naviguojamas jau visas rytinės Kuršių marios pakrantės laivakelis. Taip formuojamas žiedinis maršrutas visomis Kuršių mariomis, sujungiant vakarinės ir rytinės pakrantės vandens kelius.
Tai, anot V.Vinokurovo, didelis paskatinimas turistauti Lietuvos vandenyse.
Tikimąsi, kad šiemet bus tęsiami darbai ir Nemuno aukštupyje (nuo Kauno link Druskininkų) – juk turime kelis šimtus kilometrų fantastinių Nemuno kilpų. Štai Birštone žemkasė darbuojasi jau mėnesį. Manoma, kad po mėnesio ji pradės keliauti aukštupiu toliau.
Nors degalų kainos kiša šiek tiek koją, sąnaudos auga, bet Nemuno aukštupys, kaip tikinama, bus išvalytas.
Šiuo metu vykdomas baigiamasis darbų etapas svarbiame Nemuno kelio E-41 modernizacijos projekte. Upėje šiai dienai pastatyta jau beveik 500 bunų, visi projekto darbai bus baigti liepos mėnesį.
„Planą pastatyti 500 bunų jau esame pasiekę. Viršysime jį apie 10 proc., tad likusius 3 mėnesius bus statomos papildomos bunos“, – pasidžiaugė V.Vinokurovas.
Šiais metais eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis sieks 467 km, t. y. 17 km daugiau nei 2022 metais.
Lietuvos Respublikoje yra 884,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių, iš kurių 2023 metais eksploatuojami – 467 km.
Šiais metais eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis sieks 467 km.
Laivyba išgyvena renesansą
„Visi kalba apie laivybos atsigavimą, renesansą. Lietuvoje susiduriame, pasakysiu, su maloniomis problemomis. Kai girdi, kad Lietuvos gyventojai neturi kur jachtų parkuoti, man atrodo, tai yra malonios problemos. Labai džiaugiuosi Nemunu. Kiekvieną dieną matome vis daugiau laivų. Ir pramoginių, ir krovininių.
Vis dėlto, 25 mln. eurų investicijos į Nemuno sutvarkymą iki pat Kuršių marių atsipirko. Kalbame apie 50 ar net 100 metų į priekį. Džiaugiuosi, kad projektas įgyvendinamas pagal visus terminus. Bunų bus daugiau nei 500. Metų pabaigoje užbaigsime projektą. Visi tie, kurie plaukioja, pastebi, kad turime sraunesnę ir gilesnę upę. O tai reiškia, kad mums nereikia kasmet valyti“, – pasidžiaugė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Laivų savininkai tikina, kad Lietuvoje vis dar trūksta tarpiniams sustojimas tarnaujančių uostų. Kalbėdamas apie tai, V.Vinokurovas pabrėžė, kad su uostais situacija vystosi pakankamai sparčiai.
Štai Kauno žiemos uoste paruošta daugiau negu 80 vietų pramoginiams laivams. Jame pernai buvo užimta tik pusė vietų.
Situacija gerėja ir pamaryje – baigti atnaujinti Uostadvario ir Nidos uostai. Nidoje dėmesys buvo skiriamas krantinės kokybei ir švartavimosi saugumui, nes čia atplaukia ir pakankamai dideli keleiviniai laivai.
„Jau turime Jurbarką, galime turėti ir Raudonę, bet tai jau yra savivaldybių darbas. Girdime, kad vietiniai gyventojai domisi ir kreipiasi. Jei savivaldybė atlieptų tuos lūkesčius, įrengti prieplauką galima greitai. Tai gali atsieiti nuo 15 tūkst. iki 50 tūkst. eurų. Girdime planus, kad ir Jonavoje bus vieta, skirta laikyti laivams. Šiandien tikros problemos dėl laivų laikymo nėra“, – patikino Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.
Ministras M.Skuodis pasidžiaugė situacija Kauno rajone, kurio laivas „Zapyškis“ šiuo metu net prišvartuotas Kauno žiemos uoste.
„Šis laivas naudojamas moksleivių plukdymui. Moksleiviai turi pamokas ant vandens. Tai yra pavyzdys kitoms savivaldybėms. Jurbarke taip pat yra puikus uostas“, – teigė ministras.
Jo svajonė – sutvarkyti Nerį. Kiek tam reikėtų investicijų, dar nėra žinoma.
„Galime norėti viską išvalyti čia ir dabar, bet aplinkosaugininkai turi tarti savo žodį. Neris yra ištyrinėta. Sutvarkome Nemuną iki galo čia, paraleliai tvarkome Nemuno aukštupį ir po to pereisime prie Neries“, – planus dėliojo M.Skuodis.
Kasmet – po 1000 naujų laivų
Pasak V.Vinokurovo, kasmet registruojama po 1000 naujų laivų. Lietuvos vandens kelias yra ne tik gražus, bet ir labai pralaidus, kamščiai jame neturėtų formuotis.
„Gali kilti problema tik tokia, kad laivyba taip išaugtų, jog nebūtų kur prisišvartuoti. Jei viskas vystosi darniai, paklausa ir pasiūla susireguliuoja, tokios problemos nėra. Visi tilpsime. Ir avaringumas vandenyje yra nulinis, o pažiūrėkite, kas vyksta sausumos keliuose“, – palygino pašnekovas.
Kaip teigė ministras M.Skuodis, suplanuotas ir elektrinio baržos stūmiko projektas, jam numatyta skirti paskolą, nes tai – atsiperkantis projektas.
„Europos investicijų bankas yra atlikęs didelę studiją ir yra pasiruošęs 50 proc. finansuoti projektą. Tai yra naujų stūmikų statybos, ekologiškų, elektrinių baržų statybos. Mums reikia kitos dalies, galbūt verslas matytų platesnį interesą. Tuomet galėtume sukurti visą krovininės laivybos parką, kuris buvo sunaikintas atkūrus nepriklausomybę. Vis dėlto, skaičiai kalba patys už save. Jei krovinio gabenimas iš Klaipėdos į Kauną yra dvigubai pigesnis nei vilkiku... Trūksta tik infrastruktūros“, – įvardijo ministras.
Avaringumas vandenyje yra nulinis.
Juda, V.Vinokurovo teigimu, ir reikalai su šliuzo prie Kauno hidroelektrinės įrengimu. Su elektrinės vadovybe baigiamas derinti pirminis veiksmų planas. Prasideda projektinių pasiūlymų ir poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Tikimąsi, kad per dvejus metus dokumentacija bus sutvarkyta, prasidės lėšų pritraukimo procesas.
„Iki 2029 ar 2030 metų tikrai realu Kaune per hidroelektrinę turėti šliuzą“, – patikino V.Vinokurovas.
