Teismas panaikino tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismų sprendimus ir perdavė ją iš naujo nagrinėti Vilniaus apylinkės teismui.
LAT nusprendė, jog teismai netinkamai aiškino Darbo kodekso nuostatas dėl tokio paties darbo pareigų pažeidimo ir laiko, per kurį jis turi būti padarytas, kad darbdavys galėtų nutraukti darbo sutartį.
„Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Atsakovo ieškovei pateiktame įspėjime nurodoma darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį, jeigu per dvylika mėnesių antrą kartą bus nustatyti tokie pat pažeidimai. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, kada buvo padaryti pažeidimai, už kuriuos ieškovė atleista iš darbo, ir ar jų padarymo laikas atitinka darbo sutarties nutraukimą leidžiančią įstatymo sąlygą“, – teigia LAT.
Teismas mano, kad tinkamai neišsiaiškinus šių aplinkybių, byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai.
E.J.Zabarskaitė prašė teismų panaikinti ministro įsakymą dėl jos atleidimo ir grąžinti į eitas pareigas bei priteisti 11 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Neturtinę žalą ji grindė sutrikdyta sveikata ir teismui pateikė tai pagrindžiančius įrodymus. Siekiant apsaugoti informaciją apie ieškovės sveikatos būklę, byla buvo nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose.
LAT mano, jog tokių priemonių reikalingumą pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti iš naujo.
„Šios darbo bylos esmė nėra susijusi su ieškovės sveikata, neturtinės žalos atlyginimo klausimas tik vienas iš keleto byloje spręstinų reikalavimų, aktualus tik tokiu atveju, jei bus tenkinamas pagrindinis reikalavimas“, – teigia LAT.
Nuo 2003 metų įstaigai vadovavusi E.J.Zabarskaitė atleista 2018 metų gegužės 31 dieną, įvertinus Lietuvių kalbos instituto 2015-2018 metų veiklą – per auditą nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat neištaisytų po ankstesnių patikrinimų.
Kaip skelbė Švietimo ir mokslo ministerija, konstatuota, kad E.J.Zabarskaitė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams“, taip pat neužtikrino tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės.
E.J.Zabarskaitė teigia atleista buvusi neteisėtai, dėl politinių motyvų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai jos argumentus atmetė.
Ministerija skelbė nustačiusi, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų), direktorė, nesuderinusi su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte.
Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas einantiems darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.
