Buvęs Seimo narys kaltinamas tuo, kad, siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, vulgariais veiksmais, pasiūlymais ir užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą priklausomo asmens, taip pat ir kitų asmenų, siekusių įsidarbinti pas jį. Seimo narys kaltinamas taip pat tuo, kad pažeidė teisėtai turimų šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo taisykles.
Pirmosios instancijos teismas buvusį Seimo narį išteisino dėl jam pareikštų kaltinimų dėl keturių seksualinio priekabiavimo atvejų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalis) ir teisėtai įsigyto ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo (BK 255 straipsnio 1 dalis).
Nuteistasis Seimo narys prašo palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai buvusį Seimo narį išteisino dėl seksualinio priekabiavimo dėl trijų nukentėjusiųjų, kurios siekė pas jį įsidarbinti padėjėjomis, nes nebuvo nustatytas kitokio priklausomumo tarp jų ir buvusio Seimo nario požymis, bet nepagrįstai kaltinamąjį išteisino dėl seksualinio priekabiavimo prie ketvirtosios nukentėjusiosios, dirbusios jo padėjėja, kuri, apeliacinio teismo vertinimu, buvo pagal tarnybą priklausoma nuo Seimo nario. Teismas nepagrįstomis pripažino ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nusižengimo, nurodyto BK 255 straipsnio 1 dalyje (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimas), sudėties požymių nebuvimo buvusio Seimo nario veiksmuose. Todėl apeliacinės instancijos teismas buvusį Seimo narį pripažino kaltu dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklių pažeidimo.
Lietuvos Aukščiausiajam Teismui šioje byloje pateikti penki kasaciniai skundai. Prokuroras kasaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuteistasis buvo išteisintas dėl seksualinio priekabiavimo prie trijų nukentėjusiųjų, perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Nukentėjusiosios prašo buvusį Seimo narį pripažinti kaltu arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Nuteistasis Seimo narys prašo palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
