Šimtai teisėjų kasdien sąžiningai ir kompetentingai nagrinėja tūkstančius bylų, tačiau teismų sistema Lietuvoje dar menkai pasitikima. Išskirtinė vieta teisingumo vykdymo mechanizme tenka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Skamba paradoksaliai, tačiau LAT gali visiškai nubraukti žemesnės instancijos teismo verdiktą, kuris jau įsiteisėjęs ir net įvykdytas. Bet kuriuo atveju LAT patikrintas sprendimas, nuosprendis ar nutarimas tampa aukščiausios prabos atspaudu paženklintu dokumentu.
15min.lt vaizdo konferencijos svečias – naujasis LAT pirmininkas Rimvydas Norkus.
Bausmės tikslas nėra tik nubausti, bet ir atgrasyti, įvykdyti teisingumą, užtikrinti, kad vėliau nebus nusikalstama
– Po neseniai išnagrinėtos Jono Radzevičiaus bylos daug kam susidarė įspūdis, kad teisingumas toje istorijoje liko neįgyvendintas. O jums?
– Aš tikrai nepasakyčiau taip. Žinoma, teisingumą kiekvienas suprantame skirtingai. Teisingumas yra vykdomas pagal įstatymus. Jei kalbame apie baudžiamąsias bylas, tai turi būti nuosprendis. Jam priimti reikia turėti faktus. Paskui tam reikia pritaikyti abstrakčias teisės normas. Jei nustatoma kaltė, tai bausmės parinkimas – finalinė stadija. Kiekviena bausmė yra individualizuota. JAV, pavyzdžiui, bausmės nustatytos konkrečiai. Nusikaltimas toks – bausmė tokia. Lietuvoje už kiekvieną nusikaltimą bausmė taikoma įstatymo ribose, bet individuali. Kaltininko elgesys prieš nusikaltimą ir po jo, žinoma, turi turėti reikšmę. Bausmės tikslas nėra tik nubausti, bet ir atgrasyti, įvykdyti teisingumą, užtikrinti, kad vėliau nebus nusikalstama.
– Ar sekate teisinį ginčą Norvegijoje dėl lietuvio vaiko, ar galėtumėte pareikšti apie šią situaciją savo nuomonę?
– Seku šią situaciją kaip kiekvienas Lietuvos pilietis. Galiu pasakyti, kad bylos, susijusios su vaikų teisėmis, ginčai tarp tėvų, yra labai sudėtingos. Ne tiek teisiškai, kiek emociškai. Teisėjui tenka tapti lyg ir kunigu, jam tenka nuspręsti, kas vaikui geriausia. Pagrindinis kriterijus yra vaiko interesai. Žinoma, tai abstrakti frazė. Aš nesu susipažinęs su Norvegijos sistema, bet linkiu visiems lietuviams, gyvenantiems užsienyje, laikytis įstatymų ir savo tikslų siekti teisinėmis priemonėmis.
– Konstitucinis Teismas nusprendė, kad teisėjų algų, pensijų ir socialinių garantijų sunkmečiu jokiu būdu negalima mažinti. Kokia jūsų nuomonė? Ar iš tiesų to negalima daryti? Ar teisėjai dėl tokios pozicijos neatrodo priviligijuota kasta?
– KT išaiškino, kad galima mažinti ir teisėjų algas sunkmečiu, tačiau tai reikia daryti proporcingai. Visuomenėje teisėjų socialinės garantijos šiek tiek suabsoliutinamos. Teisėjai įsivaizduojami kaip godūs vanagai. Tačiau taip nėra. Aš, ateidamas dirbti teisėju, net nežinojau, kad yra tokios pensijos. Manau, daugelis ateina dirbti ne dėl to. Teisėjų socialinės garantijos yra teisėjų nepriklausomumo garanto dalis. Jei Seimui būtų leidžiama mažinti teisėjų socialines garantijas, tai galėtų susidaryti toks įspūdis, kad teisėjai gali būti per tai baudžiami už kažką.
– Koks, jūsų duomenimis, korupcijos lygis Lietuvos teismuose?
– Apie visus korupcijos atvejus teismuose yra rašoma ir skelbiama. Bendras šešėlis apie tai, kad teismai korumpuoti, neturi jokio faktinio pagrindo.
Bendras šešėlis apie tai, kad teismai korumpuoti, neturi jokio faktinio pagrindo
– Gal galėtumėte paaiškinti kuo ypatingas LAT? Kaip ir kokias bylas jūs ten nagrinėjate?
– Tai bendrosios kompetencijos teismų viršūnė. Visa teismų sistema – kaip piramidė. LAT yra pačioje viršūnėje. LAT vykdo teisingumą ir greta to jis dar turi papildomą funkciją – formuoja teismų praktiką. Todėl mes neturime galimybės suklysti. Tai bus ne vienas sprendimas, o gairės, kaip spręsti tokio pobūdžio ginčus. Į LAT patenka apie 0,1 proc. visų Lietuvoje nagrinėjamų bylų.
– Kokia dalis, procentine išraiška, iš pateikiamų kasacinių skundų yra priimami nagrinėti LAT?
– Apie 25 proc. civilinių bylų, baudžiamosiose – apie 75 proc. Paliekama nepakeista civilinėse apie pusę sprendimų, baudžiamosiose – apie 75 proc. sprendimų.
– Ar 35 metų tapdamas LAT pirmininku nesijautėte tam per jaunas?
– Be abejo, man nebuvo lengva apsispręsti kandidatuoti į šias pareigas. Teko praleisti ne vieną bemiegę naktį. Tačiau sprendimo nesigailiu. Jaučiu ir kolegų palaikymą. Be to, kartais amžius gali būti ir privalumas. Nė vienas juk negimsta LAT pirmininku. Net ir vyresnio amžiaus žmonės turi gauti laiko įsivažiuoti.
– Kokie jūsų santykiai su buvusiais LAT vadovais – Vytautu Greičiumi ir Gintaru Kryževičiumi? Ko iš jų galėtumėte pasimokyti?
– Be abejo, abiejų asmenų gyvenimiška, vadybinė ir pirmininkavimo patirtis yra didelė. Esu dėkingas buvusiam pirmininkui G.Kryževičiui už palaikymą ir semiuosi iš jo patirties.
– Kaip apskritai vertinate Lietuvos teisinę sistemą, galiojančios teisės aktus? Ar reikia juos tobulinta, ar belieka tinkamai taikyti?
– Tobulintinų sričių mes tikrai rasime. Gyvenimas sparčiai vystosi ir teisėkūra visada truputį vejasi gyvenimą. Prieš 20 metų mums sunku buvo įsivaizduoti, kad spręsime sunkiausius finansinius nusikaltimus. Per trumpą laiką mums teko perimti ES teisyną. Po to, įteisinus fizinių asmenų bankrotą, teko prisitaikyti prie šios nevienareikšmiškai vertinamos naujovės. Tai vienas iš pavyzdžių, kai kyla nauji iššūkiai.
Labai norėčiau tikėtis, kad Lietuvos visuomenė nėra tokia konfliktiška, kad visus ginčus kelia į teismus, patys nespręsdami
– Kaip manote, ar Lietuvoje išpopuliarės mediacija? Galbūt taikus ginčų sprendimų būdas neatitinka lietuvių charakterio, kai tarsi jaučiamas malonumas vien padavus varžovą į teismą?
– Labai geras klausimas. Labai norėčiau tikėtis, kad Lietuvos visuomenė nėra tokia konfliktiška, kad visus ginčus kelia į teismus, patys nespręsdami. Deja, kol kas mediacija stumiasi sunkiai. Teisingumo ministerija siekia bandyti įtraukti mediaciją kaip privalomą susitarimą. Dabar ji visada yra tik pasirinkimas, bet, pavyzdžiui, vaikų teisių bylose, santuokos nutraukimo bylose, kur visi sutaria, tai veiktų. Be to, man kaip LAT vadovui, svarbu ir visuomenės lėšų taupymas, nes kiekvienos bylos nagrinėjimas kainuoja.
– Kiek pastebėjau, baudžiamosiose bylose, kaip ir Lukiškėse, beveik visi nekalti. Taip išeina, kad neigti kaltę yra bene geriausia gynyba. Ar pritartumėte, kad reiktų keisti įstatymus taip, kad kaltinamiesiems atsivertų radikalus bylos baigties skirtumas prisipažinimo atveju ir priešingu?
– Man atrodo, kad dabartinis BK leidžia individualizuoti bausmę priklausomai nuo elgesio ir pripažinimo, gailėjimosi. Nuoširdus gailėjimasis turi būti įrodomas, vien „atsiprašau“ nepakanka. Tačiau radikalesnių pataisų, kad neigiantis turi būti baudžiamas maksimaliai, mano nuomone, nereikėtų. Tai yra kaltinamojo gynybos pasirinkimas – pripažinti, nebendradarbiauti, neigti.
– Gal laikas Lietuvoje jei ne grąžinti mirties bausmę, tai bent griežtini bausmes ir nuobaudas? Taip pat naikinti tokias lengvatas, kaip atleidimą nuo atsakomybės arba lygtinį paleidimą, kurioms dalis visuomenės dažniausiai aršiai nepritaria?
– Mirties bausmė buvo Sovietų Sąjungos teisės sistemos elementas. Kelio atgal nėra. Kalbant apie bausmių griežtinimą, šiandien apgailestaujant galima pasakyti, kad Lietuvoje ir taip realias laisvės atėmimo bausmes atliekančių yra daugiau nei kitur Europoje. Nepamirškime, kad nuteistieji tampa našta valstybei, o dar paklauskime, ar jie visi išeina pasitaisę?
– Kaip jaučiasi teisėjai žinodami, kad kiekvieną bylą sprendžia ne pagal tai, kokia tam tikro ginčo situacija buvo iš tikrųjų, o pagal tai, kokia buvo surinkta ir teismui pateikta medžiaga? Ar jums būna, kad žmogiškai ginčo teisingą sprendimą žinote puikiai, tačiau turimos medžiagos nepakanka tam teisiškai pagrįsti?
– Kiekvienas teisėjas turi žmogišką, šeštąjį jausmą. Teisėjas dažnai gali nujausti, nors nebuvęs nusikaltimo vietoje. Tos aplinkybės turi būti nustatytos remiantis griežtomis taisyklėmis. Žinoma, ne viską galima objektyviai atskleisti. Tačiau tuomet sprendimas priimamas pagal įrodinėjimo naštos taisykles. Neteisingų sprendimų, kurie priimami tik todėl, kad kažkas sunaikino įrodymus, pasitaiko labai retai. Tačiau negaliu guldyti galvos, kad tokie atvejai absoliučiai nepasitaiko. Man pačiam teko nagrinėti bylą, kur moteris įrodinėjo, kad negavo pinigų už nuomą, nors jos pačios patvirtinimai, kad pinigai perduoti buvo. Aš nežinau, kaip buvo iš tiesų. Tačiau turėjau priimti sprendimą. Kokį priėmiau, neatskleisiu.
– Teismai nemotyvuoja, tik lakoniškai konstatuoja. Neva teismas nustatė – tuo ir viskas pasakyta?
– Teismai turi priimti motyvuotus sprendimus tiek, kiek tai būtina. Kartais nėra pagrindo rašyti lapų motyvų, jei klausimas trumpas ir aiškus.
– Kelis kartus lankiausi teismuose ir man, kaip vyrui, pasirodė, kad beveik visos sekretorės – kaip grožio konkurso dalyvės. Ar ir jūsiškė iš manekenių?
– Galima tik pasidžiaugti, kad teismų įvaizdis formuojamas ne tik per sprendimus, bet ir per žmones. Galiu tik pasidžiaugti dėl tokio įspūdžio. Tikiuosi, kad teismuose aptarnavimo kokybė taip pat yra aukšta. Standartai čia taikomi aukšti. Yra ir svarbių smulkmenų – vandens, minkštų suolelių prisėsti.
– Kiek žinau, LAT rūmai yra bene vieninteliai, į kuriuos taip paprastai nepateksi pro apsaugą. Ar jūs kažko bijote, turite ką slėpti? Ir kaip tuomet kiti teismai dirba nesulaikydami kiekvieno įeinančiojo?
– Nėra taip, kad kiekvienas sulaikomas. Aiškiai skelbiame, kaip galima susitikti su manimi tiesiogiai. Žmones priimu kiekvieną savaitę. Jei kalbame apie saugumą, tai Teismų įstatyme parašyta, kad policija turi jį užsitikrinti. Jei atvykusio paklausiama, kodėl jis atvyko ir patariama, kur eiti toliau ar palydima, kad jis neklaidžiotų.
Atrankos kriterijus yra tik profesiniai gebėjimai
Įvairios problemos atveda žmones į susitikimą su LAT pirmininku. Apgailestaudamas galiu pasakyti, kad taip didelė dalis tikisi išspręsti savo bylas, mano, kad aš duosiu kam nors nurodymus. Tokiais klausimais patariu nesikreipti, nes esu tik administracinis teismo vadovas, nurodymų nedalinu kitiems teisėjams. Tačiau būna, kad pranešama apie netinkamą teisėjų elgesį, etikos problemas.
– Neigtumėte teisėjų klaną ar vis dėlto tokia realybė? Jei tai mitas, kaip paaiškintumėte jo kilmę?
– Teisėjų Lietuvoje dabar yra apie 700. Tapti teisėju nėra lengva. Reikia laikyti sudėtingą teisės egzaminą. Jį išlaiko apie 20-30 proc. visų laikiusių. Tada teisėjų atrankos komisija, kurioje nėra teisininkų, sprendžia tinkamumą dirbti toliau. Atrankos kriterijus yra tik profesiniai gebėjimai.
– Ar gali Lietuvoje iš neteisėtų veiksmų atsirasti teisė? Ar gali teisinėje valstybėje susiklostyti tokia situacija, kai teismui, kaip valstybės valdžią Lietuvoje vykdančiai įstaigai, nurodžius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, tam asmeniui suteikiama teisė atlikti tuos veiksmus, kurie buvo nurodyti kaip neteisėti?
– Bendras principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda. Nieko naujo nepasakysiu. Tačiau individualaus atvejo nepakomentuosiu nežinodamas tikslios situacijos.
– Noriu paklausti apie situaciją, kai LAT nutaria naikinti žemesnio teismo sprendimą. Kartais tiesiog pasakote, kad jis blogas, ir nurodote nagrinėti iš naujo. O kartais patys surašote naują sprendimą, kurio jau niekam nebeapskųsi. Ar yra objektyvių kriterijų, kada turi būti daroma vienaip, o kada kitaip?
– LAT nenagrinėja fakto klausimų. Ar buvo kažkas padaryta, būna nustatyta žemesnių instancijų teismų. Tačiau jei LAT nustato, kad aplinkybės nustatytos neišsamiai, netinkamai, tada grąžinama bylas nagrinėti iš naujo, kad jie būtų tinkamai ir išsamiai nustatyti. Tačiau, jei viskas surinkta teisingai, o mes galima priimti sprendimą, taip ir padarome nieko nevilkindami.
– Man, kaip advokatei, tai nėra nesuprantama, bet gal jūs pamėgintumėte paaiškinti paprastiems žmonėms: kaip taip gali būti, kad bylos, keliose instancijos nagrinėjamos 3–4 metus, staiga subliūkšta? (Tarkime, paaiškėja, kad kaltinamasis visai nekaltas arba įrodymai surinkti neteisėtai, todėl byla iš viso negalėjo būti keliama).
– Aukštesnės instancijos teismai gali taisyti žemesnės instancijos teismų klaidas. Apie bylų nagrinėjimo trukmę galiu pasakyti, kad palyginti ES mastu Lietuva yra viena iš greičiausiai sprendimus priimančių šalių. Ypač, kai palyginame teismams skiriamą finansavimą. Žinoma, yra ilgai nagrinėjamų bylų, tačiau yra ir saugikliai, kai ilgiau nei metus nagrinėjamos bylos peržiūrimos, tikrinama, ar jos nevilkinamos.
