2019 07 11 /14:32

Byla dėl žalos „Kardiolitoje“ mirusio vyro artimiesiems grąžinta į Apeliacinį teismą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) ketvirtadienį klausimą dėl turtinės žalos priteisimo per operaciją mirusio vyro artimiesiems grąžino nagrinėti Apeliaciniam teismui. „Nutartis panaikinta iš dalies ir ji perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui“, – BNS pranešė LAT atstovė Dovilė Bružaitė.
Mindaugas Žiukas
Mindaugas Žiukas / V.Miškinio nuotr.

„Žmona su dukterimis kreipėsi į „Kardiolitą“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo“, – BNS sakė LAT atstovė Dovilė Bružaitė.

LAT paliko žmonai ir dviems dukterims priteistą neturtinę žalą – po 30 tūkst. eurų, bet Apeliaciniam teismui pavedė nustatyti kokia turtinė žala turi būti priteista.

Pernai gruodį Apeliacinis teismas vienai ieškovei buvo priteisęs 220,4 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimo, o kitoms dviems – po 113 ir 70 eurų.

Nukentėjusiosios prašė priteisti gerokai didesnę sumą: po 100 tūkst. eurų neturtinės žalos. Mirusiojo žmona taip pat prašė priteisti 303,7 tūkst. eurų prarastų sutuoktinio gautų pajamų, o dukros atitinkamai 65,6 ir 106,2 tūkst. eurų dydžio išlaikymą, netekus maitintojo.

LAT konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė klaidą apskaičiuodamas žuvusiojo vidutinį darbo užmokestį ir todėl turėtų iš naujo apskaičiuoti, kokio dydžio turtinė žala turėtų būti atlyginta kiekvienai iš nukentėjusiųjų.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nukentėjusiam asmeniui dėl sutuoktinio ar tėvo gyvybės atėmimo žala turi būti atlyginama teisingai, tačiau civilinės atsakomybės taikymas neturi tapti priemone ieškovui nepagrįstai praturtėti.

Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr./Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

„Teismas, nustatydamas turtinės žalos atlyginimo apimtį, turi įvertinti paties asmens galimybę išlaikyti save. Dėl to reikia nustatyti asmens sveikatos būklę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jei prašantis žalos atlyginimo asmuo dirba – jo gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes“, – teigiama LAT pranešime.

Jis pasisakė, kad teismas visuomet turi svarstyti galimybę priteisti ne visą išlaikymą vienkartine išmoka, o išlaikymą periodinėmis išmokomis su teise vėliau jį peržiūrėti pasikeitus aplinkybėms.

Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesprendė, kuris iš žalos atlyginimo būdų (periodinėmis išmokomis ar visos žalos dydžio vienkartine išmoka) labiau atitinka kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, neįvertino sutuoktinės galimybės išlaikyti save, taip pat mirusiojo galimybės, jei jis būtų gyvas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo mirusiojo dukterims teisėjų kolegija nurodė, kad nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo dydis ir laikotarpis yra aiškiai reglamentuoti teisės normomis. Todėl aplinkybių, susijusių su mirusiojo galimybe teikti nustatyto dydžio išlaikymą, jeigu jis būtų gyvas, nustatymas jų atžvilgiu neaktualus ir netaikytinas.

Šių metų balandžio mėnesį LAT chirurgą urologą Mindaugą Žiuką pripažino kaltu dėl paciento mirties.

Tada teismas nusprendė, kad chirurgas operuodamas klinikoje „Kardiolita“, netinkamai atliko chirurginę intervenciją – pažeidė kraujagyslę, dėl to išsivystė ūminis vidinis kraujavimas ir pacientas mirė.

M.Žiukui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui. Taip pat chirurgas įpareigotas į Nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą sumokėti 941 eurą.

Dviejų vaikų tėvas, 33 metų Marius V. mirė privačioje sostinės klinikoje 2013 metais, po operacijos, išsivysčius stipriam kraujavimui, pacientas neteko apie keturių litrų kraujo.

M.Žiukas šiuo metu gydytoju dirba užsienyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis