2018 m. Lietuvos teismai išnagrinėjo 334 baudžiamąsias bylas dėl galimo fizinių bei juridinių asmenų kyšininkavimo, tarpininko kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, dėl to buvo nuteista 319 asmenų (2017 m. – 417, 2016 m. – 503). Išanalizavus korupcinių nusikaltimų statistiką, taip pat pastebima bendra korupcinių bylų mažėjimo tendencija: 2017 m. teismai išnagrinėjo 439 tokias bylas, 2016 m. – 582. Didžiausią korupcinių bylų dalį vis dar sudaro papirkimai – 266 bylos (2017 m. – 357, 2016 m. – 488), o tai galimai signalizuoja visuomenės nepakantumo korupcijai trūkumą.
„Pastaraisiais metais šalyje įgyvendinama nemažai antikorupcinių priemonių, kurios padeda formuoti didesnį nepakantumą korupcijai ir užtikrinti, kad atsakomybėn už korupcinio pobūdžio nusikaltimus patrauktiems fiziniams ir juridiniams asmenims būtų taikomos veiksmingos, proporcingos bei atgrasančios sankcijos, įskaitant pinigines baudas. Piniginės baudos glaudžiai siejasi su korupcijos prevencija: įsigaliojus šalies vadovės inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, vidutinė bauda už korupcinius nusikaltimus 2018 m. siekė beveik 13 tūkst. eurų – tai yra kelis kartus daugiau nei 2016 m. Tikėtina, kad baudos už korupcinius nusikaltimus ateityje tik didės.
Tikėtina, kad baudos už korupcinius nusikaltimus ateityje tik didės.
Be to, teismų praktikoje jau yra pasitaikę atvejų, kai už sunkius korupcinius nusikaltimus buvo skiriamos šešiaženklės baudos. Pavyzdžiui, už mėginimą papirkti valstybės tarnautoją 2017 m. pabaigoje teismas skyrė daugiau kaip 1 milijono eurų baudą juridiniam asmeniui. Kitas didelės baudos už valstybės tarnautojo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi pavyzdys – 2018 m. teismo skirta 20,7 tūkst. eurų bauda,“ – sakė A.Gutauskas.
Teisėjo teigimu, už korupcinius nusikaltimus įstatymai numato ir realią laisvės atėmimo bausmę. Jeigu korupcinis nusikaltimas nėra sunkus, Baudžiamasis kodeksas numato galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. 2018 m. terminuota laisvės atėmimo bausme buvo nubausti 54 asmenys – 10 iš jų buvo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Vis dėlto, jeigu asmuo yra teisiamas pirmą kartą, pagal įstatymus, paprastai skiriamas ne įkalinimas, bet piniginė bauda. Taip pat korupcinio nusikaltimo atveju yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto (kyšio) konfiskavimas.
„Įstatymų leidėjas įpareigoja nusikaltusiems asmenims skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones – už padarytas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai bei bausmės paskirčiai. To reikalauja Konstitucija ir tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai“, – tvirtino A.Gutauskas.
Anot A.Gutausko, korupcinių bylų nagrinėjimo specifika ir sudėtingumas objektyviai lemia gana ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Be to, tęsti teismą tiek, kiek pageidauja kaltinamieji, Lietuvoje leidžia be galo formalizuotas ir tam tikrų saugiklių nenumatantis baudžiamasis procesas: „Teisėjas gali nuspręsti išnagrinėti bylą per kelias savaites, tačiau jau pirmą teismo posėdžio dieną pristatoma pažyma, kad kaltinamasis ar gynėjas serga. Arba teismui pateikiami nauji prašymai, kuriuos reikia nagrinėti, reikalaujama surinkti papildomų įrodymų, atlikti papildomus procesinius veiksmus, kurie turėjo būti atlikti ikiteisminio tyrimo metu. Viena vertus, tokiu būdu gali būti realizuojamos kaltinamajam garantuotos teisės, pasirenkama atitinkama gynybos taktika, tačiau, kita vertus, kaltinamasis savo procesinėmis teisėmis neturėtų piktnaudžiauti.
Svarbu ir tai, kad kiekvienam kaltinamajam yra garantuojama teisė, jog jo byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs procesas yra ta aplinkybė, į kurią teisėjai privalo atsižvelgti ir apsvarstyti galimybę švelninti nuteistiesiems skiriamas bausmes.“
Turimais duomenimis, 2018 m. bylos dėl papirkimo nagrinėjimas teisme vidutiniškai užtruko apie 60 dienų, bylos dėl piktnaudžiavimo – apie 540 dienų.
Pasak A.Gutausko, ypač svarbu, kad teisėsaugos institucijos korupcines bylas tirtų, o teismai nagrinėtų operatyviai ir principingai, jog būtų išsaugotas visuomenės pasitikėjimas teisingumu ir valstybe: „Norint užkirsti kelią korupcijai, vien represijų negana – būtina kovoti su korupcija ir kitomis priemonėmis: šalinti nesąžiningus asmenis iš valstybės tarnybos, plėsti pajamas ir turtą privalančių deklaruoti asmenų ratą, skatinti antikorupcinį visuomenės švietimą bei įgyvendinti kitas efektyvias priemones antikorupcinei aplinkai kurti.“
