Kaip nurodė Latvijos užsienio reikalų ministerija, Ryga tokį sprendimą priėmė, „atsižvelgdama į dabartinius Latvijos užsienio ir prekybos politikos prioritetus“.
Tuo metu Talinas pasitraukimo priežasčių neįvardino.
„Estija toliau sieks konstruktyvių ir pragmatiškų santykių su Kinija, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos santykių plėtojimą pagal taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką ir tokias vertybes kaip žmogaus teisės“, – rašoma pranešime.
Tuo metu Latvija nurodo toliau sieksianti „konstruktyvių ir pragmatiškų santykių su Kinija tiek dvišaliu pagrindu, tiek bendradarbiaudama su ES ir Kinija, grindžiamų abipuse nauda, pagarba tarptautinei teisei, žmogaus teisėms ir tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai“.
Lietuva iš tuomet 17+1 vadinto Kinijai svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato pasitraukė pernai gegužę.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis jį tada pavadino skaldančiu.
Tą patį jis pakartojo Latvijai bei Estijai paskelbus apie sprendimą trauktis iš šio formato.
„Kinijos formatas „17+1“ buvo nereikalingas ir skaldantis dar gerokai prieš Lietuvai pasitraukiant. Dabar duris uždaro ir Latvija bei Estija. „14+1“ turėtų būti pakeistas į „ES 27+1“, – ketvirtadienį „Twitter“ paskyroje rašė G. Landsbergis.
Šiame bendradarbiavimo formate trys Baltijos šalys dalyvavo nuo 2012-ųjų.
Be Lietuvos, iš ES šalių jame taip pat yra Bulgarija, Kroatija, Čekija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.
Kritikai sako, kad šis formatas skaldo ES vienybę. Be to, Lietuvos žvalgybos tarnybos yra įspėjusios, kad Kinija plečia savo įtaką visame pasaulyje, ekonominiais svertais užsitikrindama kitų valstybių paramą Pekinui svarbiais politiniais klausimais.
