Nori atsisakyti rusų kalbos mokymo
Kaip rašo rus.tvnet.lv, cituodama agentūrą LETA, jeigu šis sumanymas taps sprendimu, rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos Latvijos mokyklose mokyti nebebus galima, kadangi Rusija nėra Europos Sąjungos šalis, šalys nėra pasirašiusios ir sutarčių, kurios šią kalbą rinktis leistų.
„Ministerija mano, kad toks pokytis lems geresnę visavertę jaunimo integraciją ES švietimo erdvėse, leis išmokti oficialių ES kalbų, kas savo ruožtu atvers platesnes galimybes ES ir už jos ribų. Švietimo ir mokslo ministrė Anita Muižniecė teigia, kad apie antrosios užsienio kalbos mokymą mokyklose ji kalbėjosi ir su šalies prezidentu, o pagrindinis argumentas esąs, kad tai leis jaunimui ir visai visuomenei labiau dalyvauti plėtojant europinę kultūros erdvę.
„Šiuo metu kaip niekada būtina stiprinti pagrindines Latvijos vertybes – valstybinę kalbą ir stiprią Latviją bendroje Europos Sąjungos šeimoje“, – teigė ministrė.
Skatina pereiti nuo rusų prie ES kalbų
Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia skatinanti pereiti nuo rusų prie ES kalbų (vokiečių ir prancūzų) mokymo.
„Nuo kitų mokslo metų planuojama, kad mokyklos pasiūlys nuotolines vokiečių ir prancūzų kalbų pamokas mokiniams tose mokyklose, kuriose nėra vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų.
Ministrė Jurgita Šiugždinienė jau buvo susitikusi su Prancūzijos ir Vokietijos ambasadų Lietuvoje, Prancūzų ir Goethe‘s institutų atstovais. Su jais ministrė diskutavo apie prancūzų ir vokiečių kalbų mokymą bei jų populiarinimą Lietuvos mokyklose“, – teigiama ministerijos komentare 15min.
Ministerija tvirtina, kad svarbu pasiekti, jog mokiniai ir mažose mokyklose turėtų galimybes rinktis iš kelių kalbų. Todėl esą būtinas mokyklų bendradarbiavimas mokant kalbų, o dalis pamokų gali vykti ir nuotoliniu būdu, kooperuojantis kelioms mokykloms.
Kalba yra daugiau nei bendravimo įrankis. Kalba – kultūros dalis, tad mokantis jos pažįstama ir ta šalis, jos istorija, žmonių pasaulėvoka, vertybės, požiūris į pasaulį.
„Norėtume, kad vokiečių ir prancūzų kalbas rinktųsi mokytis daugiau šalies mokinių. Nors šių kalbų mokytojų neturime daug, visgi net ir esamos galimybės mokytis jas nėra išnaudojamos. Reikia ir aktyvesnio mokyklų bendradarbiavimo mokant antros užsienio kalbos, ypač kaimiškose savivaldybėse.
Kalba yra daugiau nei bendravimo įrankis. Kalba – kultūros dalis, tad mokantis jos pažįstama ir ta šalis, jos istorija, žmonių pasaulėvoka, vertybės, požiūris į pasaulį. Tad mes norėtume stiprinti bendradarbiavimą su jumis, ypač kalbų populiarinimo ir mokymo srityje“, – komentare cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministerija taip pat teigia sveikinanti Latvijos siekį keisti antros užsienio kalbos pasirinkimo galimybes ir pereiti tik prie ES kalbų mokymo: „Tačiau latvių ketinimas tai pasiekti per 4 metus labai optimistiškas, nes vokiečių, prancūzų ar kitų ES šalių kalbų mokytojų trūkumo problema aktuali tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Svarstome šį klausimą, bet manome, kad pereinamasis laikotarpis turi būti ilgesnis.
Šis pokytis susijęs su vokiečių ir prancūzų kalbų mokytojų skaičiumi. Sieksime, kad šių kalbų studijas rinktųsi daugiau studentų.“
Rusų kalbą renkasi dažniausiai
Šiais mokslo metais padaugėjo mokinių, kurie kaip antrąją užsienio kalbą renkasi mokytis vokiečių – ją pasirinko 21,6 proc. (praėjusiais – 15,4 proc.). Prancūzų pasirinko 8,2 proc. (pernai – 6,8 proc.). Vis dėlto rusų kalba besirenkama dažniausiai.
„Antroji užsienio kalba paprastai pasirenkama šeštoje klasėje. Šiemet rusų kalbą pasirinkusių šeštokų dalis sumažėjo 8,6 proc.
Rugsėjį rusų kalbą kaip antrąją pasirinko 14 971 mokinys, vokiečių – 4 765, prancūzų – 1 814, ispanų – 281, anglų – 150, jidiš – 55, ukrainiečių – 6, ivrito – 1 šeštokas. Rusų kalbą šiemet pasirinko 67,9 proc. mokinių, pernai jos mokėsi 76,5 proc. mokinių.
Šiuo metu mokyklose dirba 811 rusų kalbos mokytojų, 299 vokiečių kalbos ir 120 prancūzų kalbos mokytojų“, – duomenis pateikia ŠMSM.
Pusė Latvijos mokyklų pasirinkimo neturi
Latvijoje pirmosios užsienio kalbos mokiniai mokosi nuo pirmos klasės, tai turi būti viena iš oficialiųjų ES kalbų, dažniausiai pasirenkama anglų kalba. Antrąją užsienio kalbą vaikai turi rinktis ketvirtoje klasėje.
2021 metais atlikta mokyklų apklausa parodė, kad beveik pusė Latvijos mokyklų nesiūlo savo mokiniams kelių kalbų, iš kurių jie galėtų pasirinkti vieną.
Oficialiai nėra nurodyta, kokią užsienio kalbą – tarkim, prancūzų, rusų ar vokiečių, mokykla privalo pasiūlyti savo vaikams kaip antrąją, dėl pasirinkimo paprastai sprendžia pati mokykla. Tai lemia ir mokyklos bendruomenės pageidavimai, bet ir dirbantys mokytojai bei jų kvalifikacija.
2021 metais atlikta mokyklų apklausa parodė, kad beveik pusė Latvijos mokyklų nesiūlo savo mokiniams kelių kalbų, iš kurių jie galėtų pasirinkti vieną. Daugiau nei 300 mokyklų vaikams siūlo tik rusų kaip antrosios užsienio kalbos pamokas.
Ministerija tvirtina, kad pastaruoju metu ES kalbų poreikis auga, o štai rusų – mažėja, todėl sulaukiama itin daug tėvų prašymų pasirūpinti, kad jų vaikai turėtų iš ko rinktis antrąją užsienio kalbą. Atsižvelgdama į tai, ministerija ir parengė bendrojo išsilavinimo standartų pataisas, kuriose numatė, kad visos mokyklos turi pasirūpinti galimybe kaip antrosios užsienio kalbos mokytis kurios nors ES arba tų šalių, su kuriomis Latvija turi tarpvyriausybinius susitarimus švietimo srityje, kalbos.
Numatomas pereinamasis laikotarpis – treji metai, per kuriuos mokyklos privalės susirasti užsienio kalbų mokytojų.
