Su 15min redakcija skirtingu metu susisiekė net trys Papėje gyvenantys ar nekilnojamo turto šiame pajūrio kaime turintys žmonės. Jie visi trys pažįsta J.Grigą, nes miestelis mažas, o ir Lietuvos pareigūnas jame įsikūręs jau daugiau nei dešimtmetį: valdo keletą žemės sklypų, plėtoja savo turizmo ir poilsio verslą – svečių namus-sodybą „Jurgi“.
Pirmasis su 15min žurnaliste susisiekęs asmuo nepanoro būti viešai įvardytas (redakcijai vardas ir pavardė yra žinomi). Jis papasakojo, kad šių metų sausį J.Grigo žemės sklype Papėje buvo nelegaliai iškirsti medžiai, atsivėrė priėjimas iki pat kopų bei jūros. Šį įvykį plačiai aprašė vietos žiniasklaida, Latvijos policija pradėjo tyrimą.
Pasidomėjęs apie J.Grigą internete, pašnekovas neva atradęs, kad šis dirba inspektoriumi Kauno gaisrinėje.
„Šis lietuvis pradėjo Papėje kurtis nuo mažo sklypelio. Įsigijo seną pastatą ir nusprendė jį atnaujinti. Su vienu latviu ėmė vystyti verslą – ES fondų skiriamais pinigais restauruoti senus pastatus su nendriniais stogais. Įrengė poilsiavietę.
Tačiau neseniai įsigytame sklype „Pelči“ jis pradėjo šį sausį mišką vartyti, „padarė“ kaip ir kelią 3 metrų pločio iki pat kopų. Saugomoje gamtos vietoje išpjautos didelės prie jūros augančios pušys, o leidimas, kiek žinau, buvo duotas tik sanitariniam miško kirtimui, kai pjaunami tik seni ir ligoti medžiai. Taip išpjauta, kad galima kopas matyti. Jei didesnės audros kils, smėlis gali pradėti judėti, didesnės pušys gali pradėti virsti“, – istoriją nupasakojo į redakciją besikreipęs Papės gyventojas.
Pasak jo, tame žemės sklype buvo nedidelė, maždaug 400 kv. m, pievelė, o po kirtimų ji išsiplėtė kone trigubai, daug nupjautos medienos, šakų vis dar guli sukrauta vietoje. Kirtimai sustabdyti.
„Būna, kad lietuviai įsigyja čia žemės ir varo poilsiautojus iš kopų, kad čia neva jų žemė, čia negalima gulėti. Kokios nesąmonės? Kopos, jūra, paplūdimys juk visiems priklauso. Būna, stovi ant kopos ir žiūri, ar kas priguls. Bet šis atvejis jau nustelbia viską“, – žurnalistei teigė pašnekovas.
Pasak jo, Papė jau seniai tarsi okupuota lietuvių – jų net daugiau nei vietinių latvių, tačiau toks akibrokštas nustebino ne vieną.
„Galima atvykti, kurtis, statyti, bet reikia paisyti vietos įstatymų – o dabar elgiamasi neatsižvelgiant į nieką. Pinigų turiu, galiu daryti bet ką. Visi čia galime taip elgtis ar tik vidaus tarnybos pareigūnai? Vietiniams žala padaryta. Matyt, galvojo, kaimo pakraštys, pavartys, nepastebės niekas. Bet aplinkosauga, urėdijos darbuotojai pastebėjo. Ir jis juk pats žino, kad čia saugomas Papės gamtos parkas“, – pyko pašnekovas.
Zona – ypač saugoma
Vėliau su 15min žurnaliste susisiekę dar du su Pape susiję asmenys (vardai ir pavardės redakcijai žinomi) pasakojo apie J.Grigo konfliktus su kaimynais. Į aršius barnius ne kartą neva buvo įtraukta ir vietos policija. Žmonės susidarė įspūdį, kad lietuvio pažinčių ratas – gausus, kad savo gyvenamąją vietą jau seniai jis yra deklaravęs Latvijoje, tik tebedirba vis dar Lietuvoje.
Juk esame svečiuose pas latvius, turime gerbti jų įstatymus.
„Ši Papės gamtos parko rezervato zona palei jūrą yra ypač saugoma. Bet kokiam veiksmui atlikti čia galioja sugriežtintos sąlygos. Medžiai kaip apsauga tarnauja gūsiams nuo jūros. Leidžiama kirsti tik sausuolius ar sergančius medžius, o dabar net plika akimi galima pamatyti, kad iškirsti sveikesni medžiai.
Neleidžiama gyventojams, kurie gyvena toje zonoje, net lengvai pasikeisti stogo. Žmonės metus laukia leidimo. Jei pasistato ne tokius vartus, kokius leidžia reglamentas, – didžiules baudas gauna, net smulkūs dalykai neleidžiami, o čia nustebino tokia neteisybė. Nėra dar taip buvę.
Ne paslaptis, kad daug lietuvių čia investuoja. Daug daugiau lietuvių Papės gamtos parke įsikūrę nei latvių. Keista, kai vieniems – didžiuliai draudimai, o kitiems...
Tris dienas iš eilės kirto mišką, kol vietiniai žmonės neapsikentę kreipėsi į policiją. Tol pjovė, kol nesustabdė skundas. Visiems J.Grigas deklaravo ekologijos svarbą, kad saugo gamtą, ir štai dabar taip pasielgė. Susidaro įspūdis, kad išsikirto kelią iki kopų. Mūsų šeimai yra gėda dėl tokio lietuvio poelgio prieš gamtą, įstatymą ir latvius. Juk esame svečiuose pas latvius, turime gerbti jų įstatymus“, – 15min žurnalistei nuomonę išsakė viena Papėje gyvenanti lietuvė.
Pasak jos, J.Grigas niekam neatskleidžia planų, ką žada ir ar žada tame žemės sklype, kuriame vykdyti kirtimai, statyti ar įrengti.
Vis dar vidaus tarnybos pareigūnas
Nors internetinėje erdvėje išties dar galima, kaip teigė į redakciją besikreipęs asmuo iš Papės, aptikti informacijos apie tai, kad J.Grigas vykdo inspektoriaus pareigas Kauno gaisrinėje, Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 15min žurnalistei patikino, kad šis pareigūnas jau kurį laiką pas juos nebedirba: iš pradžių buvo pasiėmęs tėvystės atostogų, vėliau persikėlė dirbti į Mažeikius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 15min informavo, kad J.Grigas nuo 2020 metų balandžio 1 dienos dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-iosios komandos budinčios pamainos ugniagesiu gelbėtoju, yra laikomas vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu.
Pasiteiravus, ar departamentui yra žinoma apie Latvijoje pradėtą ikiteisminį tyrimą, susijusį su medžių savavališku išpjovimu J.Grigui priklausančiame žemės sklype Papėje, gautas atsakymas, kad, įgyvendinant kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planą, nuolat valstybės registruose ir informacinėse sistemose yra tikrinama, ar pareigūnai įtariami, kaltinami ar nuteisti dėl nusikalstamų veikų, ar jie nėra pažeidę Administracinių nusižengimų kodekso, kitų teisės aktų reikalavimų. Esant pagrindui, tarnybinės atsakomybės klausimas yra sprendžiamas principingai.
„Iki šiol departamentas nebuvo gavęs oficialios informacijos apie galbūt neteisėtus pareigūno J.Grigo veiksmus“, – rašoma kovo mėnesį gautame departamento atsakyme redakcijai.
Jame paaiškinta, kad pareigūnas J.Grigas dirba pamainomis: vieną parą dirba, trys paros – laisvos, tad gyvenimas Latvijoje neturėtų sudaryti kliūčių pamaininiam darbui Mažeikiuose.
Negalėjo genėti šakų
15min dėl įvykių Lietuvos pareigūno žemės sklype Papėje kreipėsi su užklausomis į įvairias Latvijos institucijas.
Pasak Latvijos gamtos apsaugos valdybos viešųjų ryšių specialistės Maijos Renos, miškų kirtimas Papės gamtos parke buvo vykdomas remiantis Valstybinės miškų tarnybos leidimu. Miškininkystės darbų metu gamtos parke augančios pušys buvo genimos (nukirstos šakos), o tai pažeidžia Papės gamtos parko apsaugos taisykles.
„Gamtos apsaugos agentūra šiuo metu tiria šių darbų aplinkybes. Papės gamtos parke galioja specialios individualios taisyklės. Jei miškininkystės darbai planuojami miške, asmeniui reikalingas Valstybinės miškų tarnybos išduotas leidimas arba, jei norima kirsti medžius ne miške, reikalingas vietinės valdžios leidimas.
Informacijos apie miško kirtimo darbus reikėtų teirautis Valstybinėje miškų tarnyboje ir vietos savivaldos institucijose, kurios atsakingos už kitus klausimus. Latvijos gamtos apsaugos agentūra tokios informacijos neturi, nes tai nėra mūsų organizacijos jurisdikcija“, – 15min žurnalistę nukreipė M.Rena.
Nustatė savavališką kirtimą
Kaip savo atsakyme teigė Skaidrite Otanke, Latvijos valstybinės miškų tarnybos Pietų Kuržemės miškininkystės vyresnysis teisinis inspektorius, 2021 metų sausio 26 dieną Valstybinės miškų tarnybos Pietų Kuržemės miškų ūkio darbuotojai, tikrindami gautą informaciją, Rucavos valsčiuje nustatė augančių medžių savavališką kirtimą – tiek miško teritorijoje, tiek ir teritorijose, esančiose už miško žemės ribų.
Savavališkas kirtimas, pasak jo, buvo atliekamas ypač saugomoje gamtos teritorijoje – Papės gamtos parke ir Baltijos jūros pakrantės kopų apsaugos zonoje. Miško savininkas – J.Grigas.
Pasak inspektoriaus, 2021 metų vasario 10-ąją buvo surašytas miškų tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas, nustatant, kad „Pelči“ miško žemės sklype, atliekant leistiną vėjo išpūstų medžių sanitarinį kirtimą, taip pat buvo atliktas ir savavališkas augančių žalių medžių kirtimas – iš viso miško žemėje buvo iškirsti 72 augantys žali medžiai, kurių bendras kiekis – 26,1 kub. m.
Nustatyta miškui padaryta žada siekia 1552,45 euro.
Nekilnojamojo turto „Pelči“ 6-ame miško sklype (esančiame neutralioje gamtos parko zonoje ir už pajūrio kopų apsaugos zonos ribų), anot S.Otanke, fiksuotas miškingumo sunaikinimas ir nustatyta miškui padaryta žada siekia 1552,45 euro.
Taip pat, S.Otanke teigimu, nustatyta, kad ant smėlio kopos buvo iškirstos 5 žalios augančios pušys (4 pušų skersmuo – 24–36 cm) – jas taip pat buvo galima išsaugoti, pažymint spalvomis, kaip tai daroma kaimynų nuosavybėje.
Fiksuotas žemės sklype ir pušų genėjimas – nupjautos sausos šakos, tačiau gamtos parko teritorijoje draudžiama genėti augančius medžius medynuose, išskyrus medžių genėjimą, siekiant įrengti ir prižiūrėti apžvalgos tašką.
„Nustatyta, kad žaliuojantys medžiai ir taip pat pažeisti medžiai buvo iškirsti dviejuose atskiruose žemės plotuose, esančiuose gamtos draustinio Papės gamtos parke ir Baltijos jūros pakrantės kopų apsaugos zonoje. Aiškinantis teritorijos ribų planą, turtas „Pelči“ nurodomas kaip ganyklos. Šiose dviejose vietovėse buvo iškirsti 92 žali, augantys medžiai. Iškirstų medžių tūris – 22,6 kub. m. Atliekant medžių kirtimą ne miško žemėje, reikėjo susitarti su savivaldybe“, – patikino Latvijos nacionalinės miškų tarnybos atstovas.
Taigi savavališku kirtimu buvo pažeisti keli norminių aktų reikalavimai, tokie kaip: sanitarinio kirtimo metu medžius galima kirsti tik siekiant „pagerinti miško sveikatą“; draudžiama genėti augančius medžius medynuose; iškirsti pavojingi medžiai ir iškirsti medžių kelmai paliekami miške, kad pūvanti (negyva) mediena taptų buveine miško ekosistemoje svarbioms rūšims; medžių kirtimas už miško ribų Baltijos jūros pakrantės kopų apsaugos zonoje turi būti derinamas su savivaldybe.
S.Otanke teigimu, bylos medžiaga apie aptiktą veiklą turte „Pelči“ buvo išsiųsta Latvijos policijai – 2021 metų vasario 17 dieną Latvijos policijos Kuržemės regiono valdyboje yra pradėtas baudžiamasis procesas. Ūkinė veikla nuosavybėje „Pelči“ šiuo metu yra sustabdyta.
Turėjo gauti savivaldybės leidimą
Atsakymus dėl neteisėtos veiklos J.Grigui priklausančiame žemės sklype Papėje pateikė ir Rucavos apskrities tarybos vykdomasis direktorius Edgaras Bertramas. Jis paaiškino, kad šis žemės sklypas, vadovaujantis Rucavos apskrities teritoriniu planu, turi du funkcinius rajonus. Viena dalis, esanti pajūrio kopų zonoje, yra gamtos draustinio Papės gamtos parke. Už pakrantės kopų apsaugos zonos yra turizmo ir poilsio pastatų teritorija. Medžiai buvo iškirsti pajūrio kopų juostoje ir gamtos draustinyje. Medžių pjovimas buvo nutrauktas.
Pasak jo, atsakingos tarnybos atliko ploto tyrimą ir iškirstų medžių kiekio matavimus bei tai, ar jie atitinka miškų tarnybos išduoto leidimo apimtį. Byla dabar perduota policijai ir yra tiriama.
Savivaldybė prieš pradedant kirtimo darbus negavo savininko prašymo išduoti tam leidimo.
„Informaciją apie medžių kirtimą miško teritorijoje gali suteikti Valstybinė miškų tarnyba, o dėl žemės, esančios už miško ribų ir kur buvo nupjauti medžiai, – savivaldybė prieš pradedant kirtimo darbus negavo savininko prašymo išduoti tam leidimo.
Ši teritorija yra Papės kaimo teritorijoje, neutralioje gamtos parko zonoje. Medžių kirtimas šioje srityje nėra draudžiamas, tačiau prieš pradedant darbus, reikia gauti leidimą. Dėl šio pažeidimo buvo pradėta administracinė procedūra“, – tai, kad pradėta dėl šio įvykio ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė teisena, paaiškino E.Bertramas.
Jaučia kaimynų kerštą
Dar kovo 19 dieną 15min žurnalistė pirmą kartą pasikalbėjo su J.Grigu. Pokalbio pradžioje pašnekovui labiau rūpėjo išsiaiškinti, kokie Papės gyventojai kreipėsi į redakciją, – norėjo sužinoti, ar skambino tie kaimynai, kurie „yra perduoti policijai“, tiksliau, ar to, kas vyksta jo sklype, neskundžia tie, dėl kurių veiksmų jis yra pats kreipęsis į policiją. Taip J.Grigas patvirtino konfliktų su kaimynais faktą.
Jis patikino, kad latvių žiniasklaida nušvietė visą situaciją neteisingai, o kaimynai skleidžia apie jį melą, pvz., kad jis, lietuvis, neva iškirto šimtametį mišką.
Ir anksčiau jis yra tvarkęs savo sklypus, bet niekad nekilo panašių skandalų. Kodėl? Pasak J.Grigo, todėl, kad anksčiau nebuvę problemų su kaimynais.
„Vienareikšmiškai. Jūs nežinote, kas per kaimynai. Nėra nė vienos instancijos, kurioje aš nebūčiau apskųstas. Kad būtų nors vienas pasiteisinęs skundas...“, – paklaustas, ar dėl visko, kas vyksta, kaltina kaimynus, atsakė jis.
Ne visi, anot J.Grigo, Papės gyventojai skundžia jo veiksmus, kiti giria sutvarkytą žemės sklypą.
„Ten, kur tos nuotraukos kirtimų darytos, ten yra ne miškas – senos ganyklos. Pagal įstatymą net esu įpareigotas prižiūrėti teritoriją, kad ji neapželtų. Iškirtome kreivus, nevertingus medžius. Dar turiu iškirsti apie 60 medžių, kurių aš nenoriu iškirsti, bet įstatymas mane įpareigoja tai padaryti. Taigi skaudu, nes dirbu, stengiuosi sutvarkyti, o turiu dabar pasiaiškinti. Nuvažiuokit pažiūrėti į tų šmeižikų kiemus, kurie skundžia“, – pasiūlė J.Grigas.
Mano, kad urėdas išdavė ne tą leidimą
Pokalbio eigoje J.Grigas patvirtino tenorėjęs sutvarkyti prieš kiek daugiau nei metus įsigytą itin apleistą žemės sklypą. Jame, anot jo, 20-30 metų vyravo betvarkė, viskas buvo apaugę krūmais.
Lietuvos pareigūnas patikino nieko sklype statyti nežadantis, nes to daryti toje vietoje net negalima. O ir kelio jokio iki kopų jis netiesiantis – jei tai iškirstas kelias, tai kur jis veda?
„Prieš Naujuosius metus kreipiausi į girininkiją. Atvyko jaunas, naujai paskirtas urėdas. Jis pats užpildė visus reikiamus dokumentus. Porą kartų apėjome ir apžiūrėjome sklypą. Urėdas pasakė, ką galima padaryti, ir išrašė leidimą (kirtimui – aut. past.). Leidimas duotas išpjauti 20 kub. m žalios medienos, genėti šakas, išpjauti 6-oje sklypo zonoje (iš viso yra 6 zonos) senas drebules, kitose – alksnius ir visus kritusius medžius. Medžių dabar niekas nežymi, viską urėdas žodžiu paaiškino.
Norėjau tik sutvarkyti visą sklypą, kuris užima apie 5 hektarus“, – ėmė pasakoti J.Grigas.
Tuomet jis pasirašęs sutartį su latvių įmone, kuri atlieka miško tvarkymo darbus ir atsako už juos – sutartyje, anot pašnekovo, būtent tai ir yra nurodyta.
„Įmonei perdaviau urėdo paliepimus ir leidimą. Ji vykdė kirtimus, ne aš. Aš jai pardaviau teises. Visa nupjauta mediena turėjo atitekti įmonei. Jei yra sutartis, įmonė, kuri atlieka darbus, neša atsakomybę. Aš nežinodamas, užsienietis, pasamdžiau firmą, sumokėjau, pasamdžiau, kad jie tuos darbus atliktų taip, kaip priklauso pagal Latvijos įstatymus. Jei yra kokių nusiskundimų, kas blogai padaryta – ne tą medį nukirto, ne tą šaką nuskynė, reikia pirma į juos kreiptis. Jei kažkas kaltina, kad aš tai padariau, tai yra visiška netiesa“, – savo įvykių versiją pateikė J.Grigas, patikinęs, kad miškų tarnybos tyrimo rezultatas yra apskųstas.
Paklaustas, kaip tuomet susiklostė tai, kad institucijos sustabdė kirtimo darbus, nustatė pažeidimų ir net pradėjo ikiteisminį tyrimą, J.Grigas atsakė: „Urėdas neapsižiūrėjo. Jis neminėjo, kad tai yra parko teritorija, kad išdavė ne tą leidimą. Jaunas urėdas, pirmą kartą, tad išdavė ne tą leidimą. Kiek aš žinau, šito leidimo jis negalėjo išduoti. Pradėjome aiškintis. Labai daug urėdo pažeidimų. Blogas leidimas išduotas. Pats urėdas pripažįsta tai. Atsiprašė manęs. Nežinau, ar mano samdyta įmonė ką blogai atliko, jai perdaviau viską, ką sakė urėdas, bet pirmiausiai yra visiška jo nekompetencija. Pats pareigūnas tokius veiksmus leido“.
J.Grigas: "Labai daug urėdo pažeidimų. Blogas leidimas išduotas."
Jis atskleidė, kad tokių leidimų Papėje yra išduotas ne vienas. Netoliese įvykdyti labai dideli, kone šimtaprocentiniai kirtimai. Ten taip pat darbai sustabdyti, vyksta tyrimas.
J.Grigas pokalbio metu tikino, apie policijos ikiteisminį tyrimą dėl nukirstų medžių jo žemės sklype nieko nežinantis, tame tyrime nebuvęs apklaustas, nepareikšti jam ir jokie įtarimai.
Apskundė urėdo sprendimus
Kovo 23 dieną su 15min žurnaliste susisiekė ir J.Grigo advokatas iš Latvijos Janis Zacestas, patikinęs, kad jam nėra žinoma apie jokią baudžiamąją bylą, kuri būtų buvusi iškelta remiantis šiais įvykiais arba prieš jo klientą J.Grigą.
Teisininkas teigė, kad darbai miške buvo atlikti po daugkartinio derinimo, pasitarimo dėl jų įgyvendinimo su girininkija (tiksliau – girininku Karlu Kamparu) ir buvo atliekami griežtai laikantis medžių kirtimo pažymos, kurią išdavė girininkija.
J.Grigas, anot jo, pagrįstai rėmėsi valstybės pareigūno – girininkijos tarnautojo, kuris padarė daug klaidų savo darbe, sukėlusių tolesnius įvykius Papės gamtos parke, kompetencija.
„J.Grigas visus miško darbus pavedė atlikti vietinei įmonei, turinčiai tokio pobūdžio darbo patirties, daug kartų, nuolat konsultuotasi su girininkija. Pati girininkija, kuriai atstovavo girininkas K.Kamparas, pripažino, kad buvo padaryta daug klaidų, surašant medžių kirtimo pažymą, tačiau kartu leista tęsti darbą miške.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad šiuo atveju galimas girininko K.Kamparo profesinis neatitikimas užimamoms pareigoms, nes išduodama kirtimo pažymėjimą J.Grigui, girininkija neparengė ir nepateikė sanitarinės išvados dėl sanitarinio miškų kirtimo, o tai pažeidžia Latvijos Vyriausybės patvirtintas taisykles, reglamentuojančias miškų kirtimo veiksmų Papės gamtos draustinyje teisėtumą, kuriose toks reikalavimas aiškiai nurodytas.
Tai, kad girininkijai aplaidžiai vykdžius tarnybines pareigas ir tai, kad girininkui K.Kamparui priėmus du ydingus sprendimus, jis visą atsakomybę už savo padarytų klaidų pasekmes bando nukreipti tik į J.Grigą, byloja apie šiurkščiausius įstatymų tvarkos bei normų pažeidimus, apie interesų konfliktų prevencijos valstybės pareigūno ar tarnautojo veikloje pažeidimą“, – teigė J.Grigo advokatas.
Jis paaiškino, kad dėl minėtų dviejų girininkijos sprendimų J.Grigas yra pateikęs skundus, kurie šiuo metu svarstomi aukštesnėje Južnokuržemės rajono girininkijoje, atsakymų į skundus dar negauta.
Urėdui trūko patirties?
15min bandė susisiekti su J.Grigo įvardytu urėdu K.Kamparu, kuris išdavė leidimą kirtimui. Asmeniškai jis nepanoro pateikti komentaro, pasiūlė kreiptisį į Latvijos valstybinę miškų tarnybą.
Žurnalistė vėl kreipėsi į šią tarnybą, prašydama atsakyti, ar J.Grigo bei jo advokato išsakyti kaltinimai urėdo K.Kamparo atžvilgiu yra teisingi.
Kovo 25 dieną gautas atsakymas iš Latvijos valstybinės miškų tarnybos Teisės departamento vadovės Līgos Menģele-Stillere. Ji dar kartą patikino, kad Valstybinė miškų tarnyba buvo išdavusi leidimą atlikti tik sanitarinius kirtimus, kuriais buvo galima pjauti pažeistus medžius, bet ne gerus, kaip tai buvo daroma Pelčiuose. Todėl išpjovus daugiau medžių, nei nustatyta leidime, veikla laikoma neteisėta.
„Paaiškėjo, kad Valstybinės miškų tarnybos leidimas buvo išduotas nenustačius sanitarinės situacijos (tai pažeidžia procedūrą), tačiau apskritai tokio tipo leidimas galėtų būti išduotas Pelčiuose ir nėra pagrindo sakyti, kad vietinis miškų valdytojas K.Kamparas yra atsakingas už neteisėtą, leidimo ribas peržengiantį medžių iškirtimą.
K.Kamparas šioje situacijoje atsakingas tik drausminės atsakomybės prasme. Šiuo metu baudžiamąjį tyrimą dėl neteisėto medžių pjovimo Pelčiuose atlieka policija, o tai reiškia, kad Julius Grigas gali įrodyti savo nekaltumą šiame nusikaltime būtent policijos tyrime. Valstybinė miškų tarnyba nepasiruošusi šiuo metu teikti komentarų, susijusių su šia byla“, – paaiškino L.Menģele-Stillere.
Leidimą išdavusiam K.Kamparui skirtas papeikimas.
Minėtą sanitarinės situacijos nustatymo aktą, kurio trūko, anot jos, turėjo surašyti ne miško sargas K.Kamparas, o tarnybos patologijos specialistas. Paklausta, kokia atsakomybė šiuo atveju taikyta K.Kamparui, ar jis buvo nubautas, Latvijos valstybinės miškų tarnybos atstovė atsakė, kad tikslingai K.Kamparas taisyklių nepažeidė, tokios situacijos priežastis galėjo būti nepakankama patirtis miško sargo poste.
„Vyko vidinis tarnybos tyrimas ir K.Kamparas nubaustas drausmine tvarka. Jam skirtas papeikimas“, – patikino L.Menģele-Stillere.
Gresia kalėjimas iki trejų metų
Komentarą dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo 15min pateikė ir Latvijos policija. Nustatyta, kad Papės gamtos parke buvo iškirsti medžiai, taip valstybei padarant 1,5 tūkst. eurų žalą.
„Šiuo metu Latvijos policijos pareigūnai tęsia tyrimą ir dar negali pasakyti, kas yra atsakingas už galimai neteisėtą medžių kirtimą, tačiau turima informacija atskleidžia, kad vyras turėjo leidimą kirsti tam tikrus medžius, bet ir iškirto daug daugiau ir, visų pirma, tuos, kurių kirtimui leidimas nebuvo išduotas“, – 15min informavo Madara Šeršņova, Latvijos valstybinės policijos Kuržemės regiono valdybos vyresnioji specialistė viešųjų ryšių ir bendravimo klausimais.
Anot jos, remiantis Latvijos baudžiamąja teise dėl savavališko kirtimo, sunaikinus ar sugadinus medžius specialiai saugomoje gamtos zonoje, rezervatuose, parkuose, skveruose, alėjose ar kitoje saugomoje gamtinėje aplinkoje, baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų, laikinu laisvės suvaržymu, viešaisiais darbais arba bauda.
Informacija iš Valstybinės miškų tarnybos gauta ir ikiteisminis tyrimas pradėtas šių metų vasario 17 dieną.
