Anot A.Ražuko, Latvija įdėmiai sekė įvykius Vilniuje ir po sovietų išpuolio prie televizijos bokšto visiems Laisvės fronto nariams buvo perduota žinia skubiai rinktis į Rygą, buvo pasiruošta svarbių objektų gynybai.
„Kada apie ketvirtą valandą įvyko tragedija Vilniuje, mes iš karto visiems Latvijos liaudies fronto nariams, atvirai, ir Latvijos radijo pirmoje programoje pranešėme: 14 valandą, po dešimties valandų visi turi būti Rygoje. Ir visa Latvija pajudėjo, pajudėjo todėl, kad Vilniuje žmonės išlaikė šitą užpuolimą“, – kalbėjo A.Ražukas.
„Faktiškai, sausis Vilniuje padėjo mums pasiruošti, būti pasiruošusiems Rygos gynimui, kad mūsų priešai negalėtų mus netikėtai užpulti“, – pabrėžė Latvijos parlamentaras.
Savo kalbą jis baigė linksma istorija iš 19 amžiaus pabaigos latvių klasiko Jekabo Janševskio palikimo.
„Jis labai gražiai aprašė gyvenimą Lietuvos pasienyje, Latvijos pusėje. Gerbiamasis klasikas klausia, prašom pasakyti, ar jūs žinote, kuo skiriasi lietuvių elgeta nuo latvių elgetos? Nežinote. Ir jis pat atsakė, niekuo daugiau, tik tuo, kad vienas eina iš Šiaulių, į kitas į Šiaulius. Dėkui. Būsime kartu“, – pasisakymą užbaigė A.Ražukas.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.