Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 10 10

Latvijos Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba ėmėsi tyrimo dėl melagingos „Piervyj Baltijskij kanal“ laidos

Latvijoje žiniasklaidos veiklą prižiūrinti Nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEŽT) pradėjo administracinį tyrimą dėl pasipiktinimą Lietuvoje sukėlusios melagingos „Piervyj Baltijskij kanal“ (PBK) laidos apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius, BNS ketvirtadienį pranešė Taryboje.
„Piervyj Baltijskij kanal“
„Piervyj Baltijskij kanal“ / BFL/15min.lt fotomontažas

NEŽT pradėjo šį tyrimą PBK laidoje įžvelgusi Elektroninės žiniasklaidos įstatymo pažeidimą. Latvijos žiniasklaidos veiklą prižiūrinti įstaiga dar tarsis su ekspertais dėl galimų baudžiamųjų nusižengimų PBK transliuotoje laidoje.

Latvijos įstatymas numato, kad elektroninės žiniasklaidos priemonės užtikrina, kad faktai ir įvykiai laidose būtų atspindimi sąžiningai, objektyviai, laikantis nuomonių įvairovės ir bendrųjų žurnalistikos ir etikos principų. Įstatymą pažeidusiajam gresia bauda iki 1,5 tūkst. latų.

Latvijos tarnybos pirmininko pavaduotoja Aija Dulevska mano, kad per rusišką kanalą transliuota laida turi etninės nesantaikos kurstymo požymių.

„Man subjektyviai atrodo, kad laida turi etninės nesantaikos kurstymo požymių, todėl, kad labai giliai užgauti žmonių jausmai dėl jų iškovoto valstybingumo, dėl to meto aukų. Žmonės pažeminti ir padarytos išvados, kurios ne tik absurdiškos, bet ir įžeidžiančios“, – BNS teigė A.Dulevska.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį nusprendė stabdyti per „Pirmąjį Baltijos kanalą“ rodomas Rusijoje rengtas laidas. Toks sprendimas priimtas po melagingos propagandinės laidos apie 1991 metų sausio 13-osios sovietų agresiją.

Melagingi faktai apie 1991 metų sausį įvykdytą sovietų agresiją paskelbti spalio 4 dienos propagandinėje laidoje „Žmogus ir įstatymas“. Laidoje buvo interviu su Vilniaus televizijos bokštą šturmavusios grupės „Alfa“ tuometiniu vadu Michailu Golovatovu ir kitais pašnekovais, kurie neigė buvus kariškių ataką.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant televizijos bokštą žuvo 13 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina – Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

Po minėtos laidos vienas iš kabelinės televizijos operatorių „Cgates“ sustabdė Pirmojo Baltijos kanalo retransliavimą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pabrėžė, kad „žiniasklaidos laisvės negalima sieti su tikslingomis pastangomis menkinti žuvusiųjų  už Lietuvos laisvę atminimą bei neigti tautos istorinę atmintį“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?