„Sveikinu mus visus – gyvename mieste, kuris yra atviras visiems čia gyvenantiems ir atvykstantiems. Latvių gatvės stilizuotas pavadinimas latvių kalba mums yra ne tik gatvės puošybos elementas, bet ir nuoširdus pasveikinimas, draugiškumo ženklas margame daugiataučiame ir kultūrų dialogais garsėjančiame mieste. Graži kaimynystė ir bendras tikslas sujungia žmones Vilniuje, tad būkite pasveikinti latvių kalba Latvių gatvėje,“ – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius
Lietuvių ir latvių bendrystę palaiko istoriniai, kultūrinis palikimas, kalbiniai ryšiai, artima kaimynystė, baltiška stiprybė. Šiemet Latvija ir Lietuva švenčia 25-ąsias atkurtų diplomatinių santykių metines. Siekdama nepriklausomybės, Latvija taip pat yra išgyvenusi daug skausmingų įvykių: taip vadinamą 1918-ųjų „raudonąjį terorą“, Molotovo-Ribentropo paktą ir 1940-ųjų okupaciją, trėmimus į Sibirą, tačiau išsivadavo, sukūrė nepriklausomą valstybę ir šiandien švenčia tautos Laisvę.
Ypatingą latviams dieną Vilniuje Latvių gatvės lentelės ceremonijoje dalyvavo Latvijos Respublikos ambasadorius Einaras Semanis. Jis poetiškai palygino Latviją ir Lietuvą su dviem šakom Europos Sąjungos medyje – „nors ir kiekviena šaka pasižymi savo ypatinga reikšme ir stiprumu, vis dėlto, tuo pačiu metu jos praturtina viena kitą ir šiam medžiui suteikia tvirtybės“.
Prieš daugiau nei metus meras R.Šimašius Užupyje, Paupio gatvės sienoje atidengė Konstituciją latvių kalba. Tuomet buvo pažymėtas Latvijos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai.
Latvių gatvė, kurioje atidengtas meninis gatvės akcentas, šiuo vardu Vilniaus apylinkės žemėlapiuose buvo pažymėta dar prieš 200 metų. Kad čia ir anksčiau gyventa latvių, rodo ir latviškai skambantis ankstesnis žinomas šios gatvės istorinis pavadinimas – Dzielna.
Gatvės puošybos elementų kitomis kalbomis šiemet atsirado Islandijos gatvėje, Vašingtono skvere, Varšuvos, Rusų, Žydų, Totorių, Vokiečių, Karaimų gatvėse.
