Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“, vienijančios 41 privatų asmenį (iš kurių 17 – kauniečiai), 2014 metais įsteigtas Lietuvos istorinės technikos muziejus veikia Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje.
Iš pradžių naudojęsi patalpomis panaudos sutarties pagrindu, nuo šių metų sausio 1 dienos muziejaus įkūrėjai buvo priversti Kauno miesto savivaldybei imti ir mokėti nedidelį nuomos mokestį. Nuomos sutartis buvo terminuota – iki šių metų gegužės 30 d., tačiau ją žadėta pratęsti. Galiausiai viskas ėmė ir apsivertė aukštyn kojomis – likus keletui savaičių iki nuomos sutarties pabaigos, Kauno valdžia pranešė atsisakanti ankstesnio susitarimo. Nuspręsta skelbti viešąjį konkursą ir patalpas išnuomoti už kur kas didesnę kainą.
Tai komercinės nuomos mokesčio mokėti neišgalinčiam, iš entuziastų privačių investicijų bei laiko sąnaudų gyvuojančiam Istorinės technikos muziejui – tarsi mirties nuosprendis.
Iš ko išsilaikome? Iš asociacijos nario mokesčio ir istorinių motorinių transporto priemonių vertinimo. Mėnesinės muziejaus pajamos sudaro apie 800–1000 eurų. Tai tarsi užklasinė entuziastų veikla.
Komercinės veiklos nevykdo
„Plečiamės, gyvuojame, bet štai, pasikeitus Kauno miesto valdžiai, ši ėmė į mus visai kitaip žiūrėti. Jaučiame iš jų komercinį požiūrį. Pinigai ir tiek. Mūsų muziejus komercinės veiklos nevykdo, tik demonstruojame lietuviškas transporto priemones, vykdome parodas, plenerus, vedame edukacines programas. Taip, 2 eurus kainuojantys bilietai į muziejų egzistuoja, bet iš jų surinktos lėšos – apie 150 eurų, nepadengia jokių kaštų. Juk vaikus, neįgaliuosius, moksleivius, senjorus įleidžiame nemokamai. Taigi mokėti komercinės nuomos mes neįstengsime.
Iš ko išsilaikome? Iš asociacijos nario mokesčio ir istorinių motorinių transporto priemonių vertinimo. Mėnesinės muziejaus pajamos sudaro apie 800–1000 eurų. Tai tarsi užklasinė entuziastų veikla“, – situaciją nubrėžė R.Kardelis, patikinęs, kad muziejaus lankomumas kasmet auga.
Kaip pavyzdį jis pateikė netoliese veikiantį Lietuvos aviacijos muziejų, išlaikomą Kultūros ministerijos. Šiame muziejuje dirba 30 darbuotojų, o Istorinės technikos muziejuje – vos 3.
„Apmokėtų mums nors trečdalį etatų – kalnus nuverstume. Bet to nesiekiame. Patys susitvarkome. Negauname ir jokio finansavimo. Gerai, susitaikėme ir su tuo. Bet kai liepė eiti lauk iš patalpų… Nesuprantama“, – trumpam nutilo R.Kardelis.
Eksponatus grąžins savininkams
Nuo šių metų sausio Istorinės technikos muziejus mokėdavo 0,2 euro už 1 kv. m nuomos mokestį – apie 250 eurų per mėnesį. Savivaldybė ruošiasi mokestį pakelti iki 2 eurų už 1 kv. m. Tad mėnesio nuomos kaina šokteltų iki 2 200 eurų.
Paklaustas, ką žada daryti, R.Kardelis atsakė matąs tik vieną išeitį – užsidaryti, nes kitų patalpų niekas nepasiūlė. Kruopščiai ilgus metus rinkta sunkiai įkainojama kolekcija (lietuviškos savadarbės mašinos, Stasio Brunzos unikalūs automobiliai, prieškarinė technika, vienintelė Lietuvoje trėmimo į Sibirą scena, kurioje panaudotas originalus transportas) bus grąžinti jų savininkams, nuguls asociacijos „Retromobile“ narių garažuose.
Vertingiausias muziejaus eksponatas – 1922 metų „Dodge“. Tai vienas iš pirmųjų Lietuvoje eksploatuotų automobilių, kurio ratai – mediniai. Ši transporto priemonė vis dar veikia, ją muziejus pristato visuomenei įvairių miesto švenčių metu.
„Šalia įsikūrę verslo atstovai už patalpų nuomą moka ir 0,3 euro, tačiau jie savivaldybei nekliūva. Kliūvame tik mes. Tai, kad iškraustys, sužinojome vos prieš kelias savaites. Ir sužinojome tik dėl to, kad kreipėmės dėl nuomos sutarties pratęsimo. Nežinau, kada būtų pranešę patys jie. Gal po tarybos sprendimo, kurį numatyta priimti gegužės 29 dieną. Buvo šokas“, – teigė R.Kardelis.
Į patalpas investavo apie 35 tūkst. eurų
Pašnekovas spėlioja, kad muziejus nebereikalingas, nes kažkam prireikė patalpų, kurias per ketverius metus dar patys „Retromobile“ nariai ir sutvarkė.
„Sutvarkėme ir, matyt, kažką sudomino. Esame investavę į patalpas apie 30 tūkst. eurų. Po atidarymo investavome dar kokius 5 tūkst. eurų. Neskaičiuojame įdėto darbo. Investavome, nes matėme perspektyvą. Savivaldybė nesutiko prisidėti nei prie asfaltavimo darbų, nei prie apšvietimo įrengimo, nors tai jų teritorija. Apskritai visus mūsų projektus naujoji valdžia atmetė.
Kiek supratau, pačios savivaldybės darbuotojai nesutaria, reikalingi mes miestui ar ne. Kultūros skyrius sako, kad labai reikalingi, Nekilnojamojo turto – kad ne. Gal meras savo vardo muziejų nori daryti ir jam trukdome? Iki tokio absurdo apmąstymuose net buvome nuėję“, – teigė pašnekovas.
Esame investavę į patalpas apie 30 tūkst. eurų. Po atidarymo investavome dar kokius 5 tūkst. eurų. Neskaičiuojame įdėto darbo. Investavome, nes matėme perspektyvą.
Istorinės technikos muziejus įtrauktas į Kauno lankytinų objektų sąrašą, katalogus, skirtus turistams, muziejaus eksponatai „tarnauja“ miesto švenčių metu (pvz., istoriniais automobiliais miestiečiai vėžinami neatlygintinai), Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 rengėjai taip pat mato muziejų, kaip aktyvų partnerį, tačiau šiandien jis naikinamas pačios valdžios rankomis.
„Tikimės, kad atrasime dar bendrą kalbą. Gruodžio 29 dieną patalpų nuomos klausimą spręs savivaldybės taryba. Tarybos nariams pateiktame projekto aiškinamajame rašte net nepaminėta, kad norimose išnuomoti patalpose veikia muziejus, kad jo nereikia išlaikyti, kad jo įkūrėjai moka ir nuomą, sukuria Kaunui pridėtinę kultūrinę vertę. Norisi, kad visi žinotų, kokia yra reali situacija. Kad esame lankytinas objektas. Kasdien turime po dvi ekskursijas“, – teigė R.Kardelis.
Mato atsuktą mero nugarą
Paklaustas, ar šiuo klausimu bendravo asmeniškai su Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu, muziejaus įkūrėjas atsakė, kad būtent meras ir yra nusiteikęs neigiamai muziejaus atžvilgiu.
„Bendravome su meru dar 2016 metų gruodį. Prašiau išplėsti muziejaus teritoriją, nes galime eksponuoti daug daugiau eksponatų. Deja, sulaukiau pasisakymų, kad patalpos mums yra suteiktos vos ne per klaidą, kad mes nevykdome jokios veiklos. O meras net nebuvo pas mus apsilankęs. Tik po apsilankymo 2017 metų sausį suprato, kad čia ne garažas kažkoks, o ekspozicinė salė su aprašymais. Nuo tų 2016 metų gruodžio užsikirto visi keliai, vedantys link teorinio ar praktinio finansavimo. Visi mūsų projektai į savivaldybę ėmė atsimušti kaip į sieną“, – tikino R.Kardelis.
Pasak jo, Kaune neišsilaiko nė vienas privatus muziejus. Štai ilgą laiką gyvavęs Ryšių istorijos muziejus taip pat buvo panaikintas. Į Istorinės technikos muziejų netgi atkeliavo keletas šio muziejaus eksponatų – karietų. Priglaustas buvo ir UAB „Kauno autobusų“ senas autobusas.
„Eksponuojame pačios Kauno miesto savivaldybės turtą. Perimame jį, eksponuojame išskirdami plotą, ir dar mokame už jo eksponavimą. Absurdas“, – šyptelėjo R.Kardelis.
Viena ranka duoda, kita – atima
Muziejus iš viso apima apie 1 100 kv. m teritoriją, o pati ekspozicinė salė užima apie 650 kv. m. Šiuo metu muziejuje – apie 100 eksponatų, kurių skaičių jau šiandien galima būtų išplėsti triskart.
„Dėl patalpų trūkumo negalime eksponuoti didelių transporto priemonių, sovietinės technikos – „žyguliukų“, „maskvytukų“, „volgų“. Senyvo amžiaus žmonės jų pasigenda“, – teigė pašnekovas.
Juokingiausia jam tai, kad už muziejinę veiklą du „Retromobile“ asociacijos nariai 2014 ir 2016 m. gavo iš savivaldybės įvertinimus – „Gerumo kristalus“. Vienas jų – už Istorinės technikos muziejaus įkūrimą, iš V.Matijošaičio rankų suteiktas ir pačiam R.Kardeliui.
„Įteikia apdovanojimą už projektą, kurio dabar nebereikia. Viena ranka duoda, o kita – atima. Ką daryt su tais „Gerumo kristalais“? Kam tą cirką daryti? Kam vaidinti, kad mes Kaunui kažką gero darome? Apmaudu, kad dūšią čia savo įdėjome. Iš šeimos laiką ir pinigus vogėme, su žmonomis pykomės, kad tik sukurtume tą muziejų“, – nusivylęs kalbėjo įkūrėjas.
Viena istorinė technika rūpi, kita – ne
Dar šių metų kovo mėnesį Kauno miesto valdžia džiūgavo, kad VI forte nugulė iki tol sostinėje stovėję pusantro šimto karinės technikos eksponatų. Viena istorinė technika reikalinga, o kita – ne?
„Kuriozas. Dar 2008 m. rašėme raštus savivaldybei, kad karinė technika nebūtų išvežta į Vilnių. Atsakė, kad neišveš. Tačiau 2008 m. technika iškeliavo. Po 10 metų grąžinta atgal. Taigi Kauno miesto savivaldybė džiaugiasi, kad užpildė VI fortą, Krašto apsaugos ministerija – kad pavyko kažkur įkišti tą labdaringą techniką, kurią išmetė Vilnius. Tik tiek. Tačiau ji yra nevažiuojanti, neeksploatuojama – tiesiog paveiksliukas. Neužkursi, neišbandysi. O mūsų muziejuje ekspozicija – veikianti, mobili, gyva“, – palygino R.Kardelis.
Jis prisipažino, kad ir pasiūlius muziejui naujas patalpas, kaži ar entuziastams užtektų ūpo vėl viską kurti nuo nulio. Pašnekovą stebina, kad dažniausi jų muziejaus lankytojai – skandinavai: danai, švedai. Sulaukta ir didelės grupės japonų.
Teigia išardę lygesnių už kitus voratinklį
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas paklaustas, kodėl nerandama jokio kompromiso su, rodos, miestui kultūrinę pridėtinę vertę kuriančio muziejaus savininku, atsakė, kad mokėti už savivaldybei priklausančias patalpas turi visi.
„Pradėję darbus prieš trejus metu radome daugybę Kauno miestui priklausančio turto, kuris buvo išdalintas kam tik papuolė. Buvo daugybė tokių, kuriuos buvo galima vadinti lygesniais už kitus. Patalpas nemokamai turėjo ir politinės partijos, kurias išlaikė visi mokesčius mokantys kauniečiai. Baigiame išardyti šitą voratinklį, – miestui priklausantis turtas turi būti nuomojamas už rinkos kainą.
Šiuo atveju baigiasi retus ir daugeliu atvejų labai brangius automobilius miestui priklausančiame pastate laikiusių žmonių sutartis. Ilgus metus jie už patalpas nemokėjo absoliučiai nieko, tik vėliau buvome radę laikiną sprendimą dėl simbolinio mokesčio iki kol baigsis sutartis“, – paaiškino jis.
Anot G.Petrausko, paskelbus šio pastato nuomos konkursą, teisę išsinuomoti patalpas gaus didžiausią nuomos kainą pasiūlęs konkurso dalyvis. Senovinių automobilių savininkai taip pat kviečiami dalyvauti konkurse.
