Rumšiškėse – kermošius, koncertas, vakaronė su dainomis
Kaip ir kasmet, atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena bus minima Lietuvos liaudies ir buities muziejuje Rumšiškėse. Muziejaus miestelio bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios, šventinami žolynai ir duona. Po šv. Mišių vyks kermošius, koncertas, vakaronė su liaudiškomis dainomis ir šokiais Aukštaitijos kaime.
Šventės programa:
10–16 val. Kermošius (prie Račkiškių koplyčios šventoriaus).
11 val. Žolinės puokščių paroda (prie koplyčios šventoriaus).
12 val. Šv. Mišios muziejaus miestelio bažnyčioje. Gėlių ir žolynų, daržovių ir duonos šventinimas.
13 val. Rumšiškių kultūros centro vokalinio ansamblio „Žigla“ pasirodymas (Kirdeikių sodyba).
13–16 val. Interpretacinė programa ,,Žolinė. Šventadienis Lietuvos kaime XX a. 3–4 dešimtmetyje (Tauragnų sodyba). Kaimiški jaunimo žaidimai (Tauragnų sodyba), pasivažinėjimas arkliais, jodinėjimas žirgais.
13.45 val. Pažintis su vaistingų ir prieskoninių augalų gydomosiomis savybėmis (Pagirių sodyba).
13–16 val. Kiaušinienės ragavimas (Klepšių sodyba).
Išsamesnę renginio programą rasite čia.
Saulės mieste – liaudiška Žolinės vakaronė
Ketvirtadienio pavakarę Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks liaudiška Žolinės vakaronė. Susirinkusiųjų į svarbiausią vasaros derliaus ir rugiapjūtės pabaigos šventę lauks šventinės Žolinės apeigos, gardi, šviežiai iškepta ruginė duona, smagi muzika, dainos, šokiai ir įvairios pramogos.
Vakaronėje dalyvaus ir gerą žemaitišką nuotaiką dalins Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansambliai „Alksna“ ir „Alksnioka“.
Jau trečią kartą Žaliūkių malūnininko sodyboje švenčiama Žolinė – gražiausia ir turtingiausia vasaros šventė, simbolizuojanti naujo derliaus gausą.
Susirinkusieji į šventę galės smagiai ir turiningai praleisti laiką, prisiminti Žolinės tradicijas, pabūti su giminaičiais, draugais, senais ir naujais pažįstamais, aplankyti žolynų turgelį, paragauti kvapnios žolelių arbatos ir šviežios naujojo derliaus ruginės duonos, pasimėgauti žemaitiška muzika, dainomis, šokiais ir įvairiomis pramogomis. Mažeikių r. savivaldybės kultūros centro folkloro ansambliai „Alksna“ ir „Alksnioka“, supažindins su iš kartos į kartą perduodamu autentišku folkloru ir ta kultūros dalimi, kuri atspindi itin glaudų ryšį su gimtąja žeme ir tautos papročiais.
Į Pivašiūnus suplūs tūkstančiai tikinčiųjų
Rugpjūčio 14–22 dienomis Pivašiūnų šventovė vėl pakvies į kasmet vykstančius Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidus. Alytaus rajone Pivašiūnuose amatų centras atidarytas dar trečiadienį. Jame galima susipažinti su amatais, juos išbandyti, įsigyti dirbinių. Atidarymo metu veiks tapybos, keramikos, drožybos, tekstilės darbų parodos, amatų pristatymas, dzūkiško kulinarinio paveldo produktų degustacija.
Tuo metu ketvirtadienį vyks Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmė (Žolinė), pagrindinė atlaidų diena. Kasmet į Pivašiūnuose aštuonais dienas trunkančius Žolinės atlaidus atvyksta apie 30 tūkst. tikinčiųjų.
Prie malonėmis garsėjančio Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo bus meldžiamasi už šeimas, ligonius, mokytojus, dvasininkus, vienuolius, vaikus bei jaunimą. Žolinės šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Pivašiūnų bažnyčios rugpjūčio 15-ąją, ketvirtadienį, 12 val. bus transliuojama per LRT televiziją ir portale LRT.lt.
Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Lietuvoje, įvedus krikščionybę, Žolinės šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Sakoma, kad Žolinė esanti bene vienintelė metų šventė, kai visos gėlės nori būti nuskintos ir nuneštos į bažnyčią. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės.
Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas arba liks vienas bėdoj. Tai ypatinga šventė, nes žmogus, turėdamas savo derlių aruoduose, atsigręžia į artimą ir jam siūlo pagalbą.
