2018 02 21

Laura Matjošaitytė nuslėpė, kad pati tyrė „Naisių vasarą“ ir pati paslėpė išvadą stalčiuje

Dar prieš kelias savaites 15min pradėjus domėtis, kaip vyko Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) tyrimas dėl serialo „Naisių vasara“, komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė kategoriškai atsisakė pasidalinti VRK darbo grupės parengta išvada. Dabar aiškėja, kodėl. Pasirodo, pati L.Matjošaitytė prisidėjo atliekant šį tyrimą ir pačios L.Matjošaitytės dėka jis visam laikui atgulė VRK stalčiuose.
Laura Matjošaitytė ir Ramūnas Karbauskis
Laura Matjošaitytė ir Ramūnas Karbauskis

Pernai skiriama VRK pirmininke L.Matjošaitytė Seimui žadėjo, kad jai vadovaujant institucijos veikloje atsiras daugiau skaidrumo, viešumo.

„Turėtų būti stiprinamos pastangos dėl visuomenės visapusiško informavimo ir švietimo apie VRK priimamus sprendimus, jų priėmimo motyvų, vykstančių rinkimų procesų, balsavimo tvarkos“, – iš Seimo tribūnos pernai birželį kalbėjo L.Matjošaitytė.

Tačiau kalbos kalbomis, o skaidrumo nepadaugėjo. Tuo pačiu metu, kai Seimas svarstė L.Matjošaitytės kandidatūrą į VRK pirmininkes, komisijos darbo grupė baigė metus trukusį tyrimą dėl R.Karbauskio mecenuojamais pristatomų renginių. Komisijos darbo grupė aiškinosi, ar į politiką sukančiam verslininkui dera įmonės lėšomis didinti savo žinomumą.

Mes pačių dokumentų negalėsime pateikti. Ta išvada nebuvo svarstyta. Ji nepaslėpta, mes tiesiog viešai neskelbiame to, – teigė L.Matjošaitytė.

Apie šį VRK tyrimą viešai nebuvo skelbiama beveik jokios informacijos. Dar prieš dvi savaites L.Matjošaitytė 15min tikino, kad net darbo grupės išvada pasidalinti negali, nes esą išvadų neviešinti yra sena ir gera VRK praktika. Nors iki L.Matjošaitytės vadovavimo VRK pradžios ta praktika buvo kita – VRK darbo grupių parengtos išvados buvo svarstomos VRK posėdžiuose viešai, komisijos nariai balsuodavo, jų sprendimai buvo skelbiami viešai, o prie sprendimų viešai būdavo skelbiamos ir darbo grupių išvados.

„Buvo darbo grupė sudaryta, tai darbo grupei buvo pavesta tirti labai daug susijusių skundų: serialas, reklama ant automobilio, dar kiti dalykai. Pačioje kadencijos pabaigoje ji pateikė išvadą. Išvada posėdyje nebuvo svarstyta, bet jūs galite mums suformuoti klausimus, ir mes atsakysime. Mes pačių dokumentų negalėsime pateikti. Ta išvada nebuvo svarstyta. Ji nepaslėpta, mes tiesiog viešai neskelbiame to. (…) Darbo grupė parengė išvadą, pažeidimas nebuvo nustatytas, keitėsi komisija, tai ir turime tokią situaciją, kokią turime“, – prieš dvi savaites 15min aiškino L.Matjošaitytė.

R.Karbauskio ir LVŽS žinomumui didinti – „Agrokoncerno“ milijonas

Tačiau 15min atsekė visą tyrimo chronologiją ir gavo praėjusios kadencijos VRK darbo grupės parengtą išvadą. Ir ji nėra tokia nekalta, kaip sako L.Matjošaitytė.

Darbo grupė tyrė skundus dėl paslėptos politinės reklamos ir rinkėjų papirkimo su R.Karbauskiu susijusiuose renginiuose – Tarptautinės slaugytojų dienos minėjime Šiauliuose, Gatvės muzikos dienoje Šiauliuose, Bardų vasaros koncerte Naisiuose, ekskursijose į Naisius, nemokamuose „Naisių teatro“ spektakliuose, seriale „Naisių vasara“ ir akcijoje „Išsaugokim vyrus“.

Esminė VRK darbo grupės tyrimo išvada yra ta, kad pats R.Karbauskis, nors visuose renginiuose ir seriale pristatytas kaip mecenatas, savo lėšų jiems neskyrė ir paramą įvairioms visuomeninėms organizacijoms, su kuriomis buvo susijęs ir pats, organizavo per savo valdomą verslą – pirmiausia, įmonę „Agrokoncernas“. VRK darbo grupė suskaičiavo, kad R.Karbauskio žinomumui didinti ši įmonė 2013–2016 m. galėjo išleisti per milijoną eurų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Egidijus Šileika, Valdas Eimontas, Edgaras Šakys, Karolis Šimas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Egidijus Šileika, Valdas Eimontas, Edgaras Šakys, Karolis Šimas

Ir, nors nebuvo nustatyta, kad kiekvienu atskiru atveju būtų buvę pažeisti Seimo rinkimų ar Finansavimo įstatymai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais atvejais juridinių asmenų parama galutiniam gavėjui buvo teikiama ne tiesiogiai, o per tarpininkus, bei tai, kad mecenatu (globėju) buvo įvardintas R.Karbauskis, o ne paramą suteikę juridiniai asmenys, darbo grupės vertinimu, taip galimai buvo pažeistos Lietuvos mokesčių įstatymų nuostatos dėl paramos skyrimo.

Todėl darbo grupė siūlė visą surinktą medžiagą perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kad ši atliktų išsamesnį tyrimą.

Tačiau tai nebuvo padaryta. Ši išvada, kurioje išsamiai išnagrinėti renginių, kurių globėju buvo pristatomas R.Karbauskis, finansiniai rėmėjai, taip ir atgulė VRK stalčiuje. Ir tai įvyko komisijai jau vadovaujant L.Matjošaitytei, o ne buvusiam komisijos pirmininkui Zenonui Vaigauskui.

Kad viskas būtų aiškiau, siūlome pažvelgti į įvykius chronologiškai.

R.Karbauskis keliuose asmenyse

2016 m. balandžio 9 dieną prasidėjo Seimo rinkimų politinė kampanija. Joje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis. Partijos pirmininko R.Karbauskio kandidatūra buvo iškelta vienmandatėje Kauno Šilainių rinkimų apygardoje. Taip pat jis buvo antruoju numeriu nurodytas partijos kandidatų sąraše.

Jau gegužę Vyriausioji rinkimų komisija gavo pirmuosius skundus dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo ir paslėptos politinės reklamos R.Karbauskio mecenuojamuose renginiuose. Pirmiausia – Šiauliuose vykusioje šventėje Tarptautinei slaugytojų dienai paminėti. Skundo autorius VRK nurodė, kad šiame renginyje R.Karbauskis buvo paminėtas kaip renginio mecenatas, o jame agituota už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. „Finansinis renginio rėmimas buvo rinkėjų papirkinėjimas“, – buvo įsitikinęs pareiškėjas.

Pats mūsų pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kadangi jis tarsi esą yra keliuose asmenyse, tai yra griežtai susitarta, kad būtent rinkimų kampanijos metu mes stengiamės atsiriboti ir nesikišti į tuos visus reikalus, – aiškino K.Kirslienė.

Šį skundą tyrė VRK Politinės reklamos ir papirkimų tyrimų darbo grupė, kuriai vadovavo tuo metu VRK pirmininko pavaduotojos pareigas ėjusi L.Matjošaitytė.

Būtent ji birželio 2 dienos VRK posėdyje pristatė grupės parengtą išvadą, pagal kurią buvo siūloma įspėti R.Karbauskį, kad ateityje tokie renginiai gali būti laikomi draudžiama politine reklama, o šįkart to išvengta tik todėl, kad už salės nuomą slaugytojų renginiui mokėjo ne R.Karbauskis, o „Naisių vasaros teatras“.

Šiame posėdyje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovavusi Kristina Kirslienė tikino, kad iki rinkimų kampanijos partija padėdavo „Naisių vasaros teatrui“ sukviesti žiūrovus į spektaklius, tačiau per rinkimų agitaciją nutarė to nedaryti.

„Šiuo klausimu mes esame labai griežtai apsitarę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos štabe. Pats mūsų pirmininkas Ramūnas Karbauskis, kadangi jis tarsi esą yra keliuose asmenyse, tai yra griežtai susitarta, kad būtent rinkiminės kampanijos metu mes stengiamės atsiriboti ir nesikišti į tuos visus reikalus. Jeigu paprastu gyvenamuoju laikotarpiu mes dar padėdavome bendruomenėms ar kaip ten sukontaktuoti, susirasti, tai dabar mes to nedarome tiesiog gerbdami įstatymą ir nenorėdami sugadinti šešerių metų praktikos kažkokiais savo nelegaliais veiksmais“, – kalbėjo K.Kirslienė.

Tiesa, tame pačiame posėdyje K.Kirslienė pademonstravo esanti gerai informuota apie tai, kaip veikia „Naisių vasaros teatras“, ir tikino jį įspėjusi rinkimų kampanijos metu būti atsargų.

„Mes dirbame kartu su VšĮ ir su Ramūnu Karbauskiu, ir su štabu, ir deriname tuos dalykus“, – teigė LVŽS atstovė.

VIDEO: K.Kirslienė: „R.Karbauskis tarsi esą yra keliuose asmenyse“

Tačiau komisijos nariams tokių paaiškinimų nepakako. Jie panoro sužinoti, kas yra „Naisių vasaros teatro“ dalininkai ir kokie R.Karbauskio ryšiai su šia viešąja įstaiga. Todėl nutarta tyrimą pratęsti ir darbo grupei rinkti tolesnius duomenis apie R.Karbauskio mecenuojamus renginius.

O tirti radosi ką. VRK gavo skundų dėl kitų renginių Šiauliuose, Naisiuose ir Kaune, kuriuose R.Karbauskis buvo pristatomas kaip globėjas ir mecenatas. Taip pat 2016 m. birželį VRK pasiekė skundai dėl serialo „Naisių vasara“ ir akcijos „Išsaugokime vyrus“.

Kaip nurodoma VRK darbo grupės priimtoje išvadoje, visus šiuos skundus 2016 m. birželio 9 dieną nutarta pavesti tirti darbo grupei, kurią sudarė VRK pirmininko pavaduotoja Elena Masnevaitė, VRK narys Justinas Žilinskas ir VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skyriaus vedėja Lina Petronienė.

Tačiau 15min gauti dokumentai rodo, kad tyrimą vykdė ne tik jie, o ir tuometė VRK pirmininko pavaduotoja L.Matjošaitytė. Būtent ji grupės vardu siuntė klausimus apie serialą „Naisių vasara“ įmonei „Videometra“. Taip pat L.Matjošaitytę pasiekdavo visi su tyrimu susiję VRK gaunami atsakymai.

Vienas buvęs VRK narys, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų skelbiama, 15min nurodė, kad L.Matjošaitytė raštus pasirašinėjo tuomet, kai pavadavo atostogaujantį VRK pirmininką Zenoną Vaigauską. Anot jo, buvo normali praktika, kad užklausas VRK vadovai patys ne tik pasirašydavo, bet ir paredaguodavo.

Taigi pati L.Matjošaitytė ne tik žinojo, kad toks tyrimas vyksta, bet pati prisidėjo jį atliekant.

Tik ant darbo grupės išvados L.Matjošaitytės parašo nėra. Čia išvados autoriais pristatomi tik VRK nariai E.Masnevaitė ir J.Žilinskas bei VRK sekretoriato darbuotoja L.Petronienė.

Išvadą darbo grupė parengė praėjus daugiau nei metams nuo jo pradžios – 2017 birželio 14 dieną.

L.Matjošaitytė į VRK pirmininkes, išvada – į stalčių

Detaliai datas čia nurodome ne šiaip sau. Jos padės suprasti, koks politinis kontekstas supa šią R.Karbauskiui nepalankią išvadą ir dėl kokių priežasčių ji galėjo amžiams atgulti VRK stalčiuose nė neapsvarstyta viešame komisijos posėdyje, jau nekalbant apie duomenų perdavimą VMI.

Pirmiausia, prisiminkime tai, kad dar 2017 m. metų pradžioje LVŽS įsivėlė į žodžių karą dėl VRK. Valdančioji politinė partija buvo nutarusi iš esmės keisti VRK sudarymo tvarką. Norėta iš VRK pašalinti partijų atstovus. Tačiau Seimas gegužės pradžioje atmetė tokį pasiūlymą. Buvo nutarta, kad jis ne iki galo apsvarstytas ir VRK pertvarkai aptarti suburta parlamentinė darbo grupė.

Tačiau ji susirinko tik vieną kartą. Jo pakako, kad „valstiečiai“ atsisakytų idėjos depolitizuoti komisiją. R.Karbauskis atsitraukimą aiškino kitų frakcijų nepritarimu.

O ir laikas „valstiečius“ jau stūmė į kampą kuo greičiau rasti naują VRK pirmininką, nes nuo 1994 m. komisijai vadovavusi Z.Vaigausko kadencija formaliai turėjo pasibaigti 2017 m. gegužės 18 dieną.

Tačiau iki šios datos naujo pirmininko surasti „valstiečiams“ nepavyko. Kad VRK vadovauti siūlys L.Matjošaitytei, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis viešai pranešė gegužės 23 dieną.

„Pasirinkau nepolitizuotą asmenį ir tikiuosi, kad naujoji vadovė užtikrins komisijos skaidrumą ir profesionalumą“, – tuomet išplatintame pranešime buvo cituojamas V.Pranckietis.

Po trijų savaičių L.Matjošaitytė prisistatė parlamentui ir žadėjo VRK naujus vėjus bei daugiau skaidrumo. Galiausiai birželio 22 dieną ji buvo paskirta VRK pirmininke. Už L.Matjošaitytės kandidatūrą slaptame balsavime buvo 74 Seimo nariai, prieš – 12, du Seimo nariai susilaikė.

Į pirmą posėdį naujos sudėties VRK susirinko birželio 30 dieną. Ji darbų nepradėjo nuo balto lapo – pirmame posėdyje svarstė komisijos anksčiau parengtas išvadas. Tačiau tik ne tą, kuri buvo susijusi su „valstiečiais“. Kodėl?

Z.Vaigauskas: „Turėjo balsuoti nauja komisija“

Buvęs VRK pirmininkas Z.Vaigauskas apie atliktą tyrimą kalba taip, lyg jis būtų vykęs vakar. Z.Vaigauskas puikiai atsiminė visas tyrimo detales.

„Jie labai ilgai ir nuodugniai žiūrėjo, nes tų skundų buvo daug. Ir prieš pat kadencijos pabaigą jie pateikė išvadą, kur pasakė, kad pažeidimų nėra, bet jie galvotų, kad duomenis reiktų atiduoti VMI toliau žiūrinėti. Tačiau tai vyko savaitę iki mano kadencijos pabaigos ir aš palikau tuos visus popierius naujai komisijai“, – kalbėjo Z.Vaigauskas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Zenonas Vaigauskas ir Laura Matjošaitytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Zenonas Vaigauskas ir Laura Matjošaitytė

Pasak Z.Vaigausko, jo vadovauta komisija jau neturėjo laiko išsamiai susipažinti su išvada prieš balsavimą, todėl esą šis dabar buvo paliktas jau L.Matjošaitytės vadovaujamai VRK.

„Jei dar būtų buvę nustatyta kažkokių pažeidimų, tai gal būtume suskubę, tačiau to nebuvo ir nutarėme, kad nauja komisija su tuo nemažu dokumentu tinkamai susipažinti turės daugiau laiko. Pas mus elektroninė sistema egzistuoja, visi komisijos nariai gali su visais dokumentais susipažinti ir svarstyti, jei kažkas kažkam kliūna. Nežinau, ar kam nors kliuvo. Jei būtų pažeidimų nustatyta, tada, neabejoju, būtų svarstę. O čia ką? Perduoti VMI – tai ne kažkas karšto, ne koks rinkėjų papirkimas“, – teigė Z.Vaigauskas.

„Gal ji (L.Matjošaitytė – red. past.) galvojo, kad čia mano sprendimas turėjo būti, bet aš kitos komisijos posėdžiui jau negalėjau perduoti, o senos kadencijos narių posėdį rengti likus trim dienoms iki darbo pabaigos, tai irgi nežinau, koks čia vaizdelis savotiškas“, – toliau svarstė jis.

Buvęs VRK pirmininkas sako, kad šis tyrimas apskritai užtruko per ilgai. Anot jo, visi skundai dėl rinkimų kampanijų turėtų būti išnagrinėti ir išvados dėl jų priimtos iki rinkimų, o ne praėjus geram pusmečiui po jų.

Tačiau jis sutiko, kad politikų mecenuojami renginiai ir labdaros fondai yra slidi ir dar gerai teisiškai nesureguliuota sfera, verta didesnio VRK dėmesio. Ypač, jei dėl to klausimų kyla visuomenei.

„Sunkus dalykas tuo dalykus atskirti. Juk nebus taip pasakoma, kad aš mecenuoju tam, kad jūs remtumėte kandidatą. Sakoma dažnai atvirkščiai, bet patys žmonės turi lyg pajusti dėkingumą už tą rėmimą. Kita vertus, daug matome atvejų mecenavimo, kai tie mecenatai į jokią politiką neina ir tai nelaikoma jų reklama. O, kai eina, jau laikoma. Tai ir čia taip nutiko. Niekas nekreipė dėmesio į Naisių festivalius ir serialus, kol į jį (R.Karbauskį – red. past.) nepasisuko rinkėjai. Uždrausti tuos dalykus? Sunku pasakyti. Čia turbūt reikia sveiko proto, o ne griežto įstatyminio reguliavimo, kad nenueitume iki absurdo. Juk nebus gerai, jei uždrausime labdarą tik dėl to, kad kažkas sukčiauja“, – kalbėjo buvęs VRK pirmininkas.

Reglamentavimo nėra

L.Matjošaitytė į keturis 15min klausimus atsakė penkiais sakiniais raštu.

„Tyrimą atliko ir kuravo VRK sudaryta Darbo grupė. Raštą „Videometrai“ pasirašė pirmininko pavaduotoja, kadangi komisijos pirmininkas tuo metu atostogavo. Praėjusios kadencijos VRK Darbo grupė parengė išvadą, kuri, gavus papildomus pranešimus, buvo perduota šios kadencijos Darbo grupei, šiuo metu atliekančiai tyrimą. Darbo grupė nesiūlė pripažinti ar nepripažinti pažeidimais, todėl išvada nesvarstyta VRK posėdyje. Atsakymą dėl tyrimo trukmės galėtų pateikti jį atlikusi Darbo grupė“, – teigia L.Matjošaitytė.

Ji neatsakė, kodėl ši išvada net nebuvo perduota VMI, nors darbo grupė siūlė pasielgti būtent taip.

Tiesa ta, kad L.Matjošaitytė iš tikrųjų buvo laisva su išvadomis elgtis kaip tinkama. Žiūrint teisiškai, VRK suburtų darbo grupių išvadų svarstymas VRK reglamente, patvirtintame 2012-aisiais, išvis nėra aptartas.

Dokumente aiškiai nurodoma, kaip turi vykti posėdžiai, kad jie turi būti vieši, kad posėdžių darbotvarkes paprastai formuoja komisijos pirmininkas, bet nariai gali jas papildyti.

Taip pat numatyta, kad posėdyje paprastai svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti Komisijos sprendimų projektai. Nustatyta, kad parengti sprendimo projektai ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios turi būti įteikiami VRK sekretoriatui, o šis privalo pasirūpinti, kad projektai būtų pateikti Komisijos nariams susipažinti.

Tačiau nėra nuostatos, kad visi komisijos narių ar komisijos darbo grupių pateikti sprendimų projektai privalo būti svarstomi posėdyje ir taip paliekama laisvė VRK pirmininko pasirinkimams.

TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip VRK „Naisių vasarą“ tyrė: iš anksto įspėję pažiūrėjo vieną serialo sezoną

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų