Kaip ketvirtadienį sakė Lazdijų rajono apylinkės teismo, per kurį paduotas R.Giedraitienės skundas aukštesnei teisminei institucijai, atstovė ryšiams su visuomene Laimutė Radvilavičienė, skundas gautas rugsėjo 16-ą dieną.
„Skundą pateikti buvo galima iki rugsėjo 17 dienos. Rugsėjo 16-ą dieną mes skundą gavome ir vakar (rugsėjo 18 d. – aut. past.) byla išsiųsta Kauno apygardos teismui“, – sakė Lazdijų teismo atstovė.
Šių metų birželį, Joninių rytą, policijos patruliai didžiausios Lazdijų rajono ugdymo įstaigos vadove dirbančią R.Giedraitienę sustabdė vykdydami prevencinę akciją. Patikrinę dokumentus, pareigūnai teigė pajutę nuo vairuotojos sklindantį alkoholio kvapą ir paprašę pasitikrinti alkotesteriu.
Pedagogė, kaip vėliau liudijo teisme policijos pareigūnas, buvo labai sutrikusi, prašė paleisti ir nebausti.
Tačiau teisme pedagogė kalta neprisipažino ir teigė alkoholio nevartojusi, o tą rytą išgėrusi organizmą tonizuojančio preparato, kurio sudėtyje, kaip vėliau pati išsiaiškino, buvo etanolio. Moteris tikino, kad šį medicininį preparatą vartojanti penkerius metus, tačiau vaistininko rekomenduotą 20-30 lašų, skiedžiamų vandeniu, dozę savarankiškai padidinusi. Tą rytą ji tikino išgėrusi penkis buteliukus tonizuojančio preparato – iš viso 250 mililitrų.
Apie vaistų vartojimą ją sustabdžiusiems policininkams R.Giedriatienė nieko neužsiminė nei iš karto po sustabdymo, nei vėliau surašius protokolą. Į medikus dėl pakartotinio blaivumo patikrinimo ji taip pat nesikreipė.
„Pabrėžtina, kad įstatymas draudžia vairuoti neblaiviems nepriklausomai nuo to, kas sąlygojo vairuotojo neblaivumą. Todėl paaiškinimas, kad pažeidėja buvo neblaivi ne nuo alkoholinių gėrimų, o nuo jos išgertų vaistų, kurių sudėtyje yra to paties alkoholio, teisiškai nėra reikšminga aplinkybė sprendžiant jos atsakomybės klausimą. Įstatymas draudžia vairuoti neblaiviam nepriklausomai nuo to kokiu pavidalu alkoholis patenka į vairuotojo organizmą – ar kaip alkoholinis gėrimas, ar kaip sudėtinė vaistų ar kitų maisto produktų dalis. Visi vaistų gamintojai tam ir įspėja vartotojus iš anksto apie galimą vaistų įtaką vairavimui, kad vartotojai patys įvertintų tokių vaistų vartojimo suderinamumą su vairavimu.
Šiuo atveju pačios pažeidėjos pateiktas informacinis vaisto lapelis akivaizdžiai patvirtina, kad gamintojas įspėja vaistų vartotojus apie jo sudėtyje esantį etanolį ir apie tai, jog vairavimui poveikio nedaro tik gamintojo rekomenduojama dozė, t. y. 20-30 lašų, užgeriamų vandeniu. Todėl visiškai akivaizdu, kad pažeidėjos nurodytas prieš vairavimą išgertas vaistų kiekis, kuris daugybę kartų viršija rekomenduojamą dozę, taip pat neišvengiamai sukelia asmens neblaivumą, nes į organizmą patenka žymiai didesnis nei saugiam vairavimui leistinas alkoholio kiekis. Tai reiškia, kad tokiais kiekiais tokius vaistus vartojantis asmuo aiškiai suvokia, kad toks vaistų vartojimas sukels neblaivumą, keliantį pavojų vairavimui, lygiai taip pat kaip ir alkoholiniai gėrimai.
Pažeidėjos paaiškinimą, kad tik po 5 metų šių vaistų naudojimo ji pirmą kartą prieš teismo posėdį perskaitė informacinį šio vaisto lapelį ir sužinojo apie jame esantį etanolį teismas vertina kaip visiškai neįtikinantį, nes daugybę kartų viršijančią vaistų dozę naudojantis bet kuris žmogus, o juo labiau toks išsilavinęs ir gyvenimo patirties turintis kaip pažeidėja, neabejotinai turi pasidomėti vaisto naudojimo instrukcija ir įsitikinti ar tai elementariai saugu. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra“, – konstatuota Lazdijų teismo priimtame nutarime, kurį R.Giedraitienė apskundė Kauno apygardos teismui.
