„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2014 02 13

Lazdijų rajone seniūnas įtariamas socialinę pašalpą skyręs savo buvusiai žmonai

Lazdijų rajono savivaldybės administracijoje pradėtas tyrimas dėl galimo Būdviečio seniūnijos seniūno Arūno Kundroto padaryto tarnybinio nusižengimo. Įtariama, kad valdininkas sukėlė viešų ir privačių interesų konfliktą, kai socialines pašalpas skirdavo savo žmonai Ilonai Kundrotienei.
Būdviečio seniūnas Arūnas Kundrotas
Būdviečio seniūnas Arūnas Kundrotas / V.Danauskienės nuotr.

Spėjama, kad tai vyko keletą metų, o panašių atvejų, kai socialines pašalpas gaudavo jas skirstančiųjų giminaičiai ar šeimos nariai, gali būti ir daugiau.

Informaciją slepia

Tačiau Lazdijų rajono savivaldybės valdininkai slepia, kokia suma galimai neteisėtai buvo išmokėta, nes tokios informacijos atskleidimas esą pažeistų socialinės paramos gavėjo teises.

Per metus 25 tūkst. gyventojų turinčioje savivaldybėje išmokama per 8 mln. Lt pašalpų. Vidutiniškai per mėnesį – apie 650–700 tūkst. Lt., nors dirbančiųjų ir mokančių įmokas „Sodrai“ šioje savivaldybėje – vos 2 tūkst.

„Aš negaliu atskleisti nieko apie fizinį asmenį – nei jo pavardės, nei sumų, kokias gaudavo, net paties fakto, ar tas asmuo yra socialinės paramos gavėjas ar nėra“, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės adminsitracijos direktorius Gintautas Salatka.

Pasak direktoriaus, tokia tvarka gal ir palieka landą piktnaudžiauti socialine valstybės parama, tačiau įstatymų pažeidinėti jis nelinkęs.

„Gal jeigu pašalpų gavėjų sąrašai kabėtų seniūnijų skelbimų lentose, gautume ir daugiau informacijos apie galimus piktnaudžiavimus, deja, toks viešumas verstų paramos gavėjus jaustis nejaukiai ir diskriminuojančiai“, – įsitikinęs G.Salatka.

Tikrina visus pašalpų prašytojus

Skandalas kilo ir tiesa išaiškėjo, kai nuo šių metų sausio socialines išmokas pradėjo skirstyti pačios savivaldybės. Anksčiau tai darė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

V.Danauskienės nuotr./Lazdijų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Lina Margelienė
V.Danauskienės nuotr./Lazdijų rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Lina Margelienė

Prieš Naujuosius metus gavusi pylos nuo Lazdijų–Druskininkų rinkimų apygardoje į Seimą išrinktos Socialinių reikalų komiteto pirmininkės Kristinos Miškinienės, Lazdijų rajono savivaldybės administracija ėmėsi tikrinti visus pašalpų gavėjų prašymus ir vertinti jų buities ir gyvenimo sąlygas.

„Pagal mūsų savivaldybės administracijoje patvirtintą tvarką, kiekvienas socialinės paramos gavėjas privalo būti patikrintas: jo gyvenimo sąlygos, surašomas buities tyrimo aktas, įvertinama kita informacija apie asmenų turtinę, šeimyninę padėtį. Tokius duomenis seniūnijose renka ir tikrina socialiniai darbuotojai. Vėliau specialios komisijos seniūnui teikia teikimą – skirti socialinę paramą ar ne. Sprendimą priima seniūnas“, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Lina Margelienė.

Pirmauja pagal pašalpų gavėjų skaičių

Gal jeigu pašalpų gavėjų sąrašai kabėtų seniūnijų skelbimų lentose, gautume ir daugiau informacijos apie galimus piktnaudžiavimus, deja, toks viešumas verstų paramos gavėjus jaustis nejaukiai ir diskriminuojančiai, – įsitikinęs G.Salatka.

Lazdijų rajono savivaldybė yra pirmaujanti šalyje pagal socialinių pašalpų gavėjų skaičių. Per metus 25 tūkst. gyventojų turinčioje savivaldybėje išmokama per 8 mln. Lt pašalpų. Vidutiniškai per mėnesį – apie 650–700 tūkst. Lt. Dirbančių ir mokančių įmokas „Sodrai“ šioje savivaldybėje – vos 2 tūkstančiai.

Pasak L.Margelienės, įsigaliojus naujajai tvarkai, per sausį buvo patikrinti visi prašymai, kuriuose buvo prašoma skirti socialinę pašalpą.

Tai darė specialios komisijos, į kurių sudėtį įėjo atskiros seniūnijos seniūnas, socialinis darbuotojas ir nepriekaištingos reputacijos vietos bendruomenės atstovas.

Po tikrinimų per vieną mėnesį pašalpų gavėjams išmokama paramos suma sumažėjo 160 tūkst. Lt. Prognozuojama, kad ateityje ji dar mažės.

Yla išlindo po seniūno prašymo nusišalinti

Turimomis žiniomis, tokia komisija turėjo apsilankyti ir Būdviečio seniūnijos seniūno A.Kundroto gyvenamoje sodyboje Aštriosios Kirsnos kaime, kur jam priklausančiame name gyvena ir I.Kundrotienė bei keturi jų vaikai.

Tačiau būtent tuomet Lazdijų rajono savivaldybę pasiekė seniūno A.Kundroto prašymas dėl nusišalinimo, svarstant buities tyrimą jo žmonos gyvenamoje vietoje, t.y. seniūno name.

Pasak Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gintauto Salatkos, šiuo metu seniūno prašymas yra patenkintas, tačiau dėl jo ankstesnės veiklos pradėtas tarnybinis patikrinimas.

V.Danauskienės nuotr./Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Salatka
V.Danauskienės nuotr./Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Salatka

„Kai gavome tokį prašymą, kilo klausimas, kodėl seniūnas nusišalinimo neprašė anksčiau. Sudariau komisiją iš savivaldybės juristų, kurie per mėnesį turėtų įvertinti, kiek ir ar teisėtai buvo skirta socialinės paramos I.Kundrotienei, taip pat – ar A.Kundrotas savo veiksmais nesukėlė viešų ir privačių interesų konflikto ir nepiktnaudžiavo pareigomis, padarydamas žalą valstybei“, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius G.Salatka.

Vertinimas – problemiškas

Viename name gyvenantys Arūnas ir Ilona Kundrotai oficialiai išsiskyrė dar 2009 metais. Šeima augina 4 vaikus, trys iš jų – nepilnamečiai. A.Kundrotas moka vaikams išlaikymą. Šeima taip pat teismo sprendimu yra pasidalinusi turtą ir kreditorinius įsipareigojimus.

Nors vietos spaudoje tuomet plačiai buvo rašyta apie tai, kad skyrybomis Kundrotai bandė išvengti įsipareigojimų kreditoriams dėl nenusisekusio verslo, kai žlugo I.Kundrotienės įmonės veikla, tačiau pats A.Kundrotas neigė išsiskyręs fiktyviai. Neva pablogėjus materialinei padėčiai, šeimoje įsivyravo įtampa ir konfliktai.

Nors vietos spaudoje tuomet plačiai buvo rašyta esą skyrybomis Kundrotai bandė išvengti įsipareigojimų kreditoriams dėl nenusisekusio verslo, tačiau pats A.Kundrotas neigė išsiskyręs fiktyviai. 

Seniūnas neneigė gyvenantis viename name su buvusia žmona, kartu besirūpinantys buitimi, vaikais, mokantis mokesčius. „Jokio bendro ūkio nevedame“, – sakė seniūnas.

Būtent faktas, kad asmenys veda bendrą ūkį ar gyvena kartu, yra vienas rimčiausių argumentų juos laikyti pora, o jų pajamas skaičiuoti bendrai.

Tokiu atveju I.Kundrotienės gaunamas išlaikymas vaikams ir A.Kundroto atlyginimas būtų didesnis nei numato įstatymas asmenims, kurie teikia prašymą socialinei paramai gauti.

Jei bus nustatyta, kad visą šį laikotarpį oficialiai dokumentuose išsiskyrusi šeima vedė bendrą ūkį ir turėjo bendras pajamas, kurios buvo didesnės nei numatomos norint gauti pašalpą, o seniūnas buvusiai žmonai skirstė socialinę paramą, neteisėtai išmokėtas lėšas teks grąžinti į biudžetą.

Pats seniūnas neneigia žmonai skirdavęs socialines išmokas ir jas tvirtindavęs savuoju parašu, tačiau tikina elgęsis pagal įstatymą.

Tačiau valstybės tarnautojas neneigia, kad kilus skandalui, pasiprašė būti nušalintas nuo pašalpos žmonai svarstymo.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“