Penktadienį Š.Vaitkus sukvietė žurnalistus į legendinę „Auskos“ vilą ir surengė nedidelę ekskursiją.
Savivaldybė, perimdama vilą iš Turto banko, pastebėjo, kad joje nelikę didelės dalies daiktų.
Kaip rodo dokumentai, juos už simbolines kainas įsigijo šią vilą beveik dešimtmetį besinuomojusi bendrovė.
Jos vadovas Gintaras Pociūnas prieš porą mėnesių mirė.
Kaip teigė Š.Vaitkus, penktadienį savivaldybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai valstybės turto iššvaistymo, pasisavinimo ir sugadinimo.
Nuomininkas turtą nusipirko pats
„Noriu priminti, kad 2011-aisiais metais tuometinė valstybinė įmonė poilsio namai „Baltija“ išnuomojo šį pasatą su visais priklausančiais statiniais ir viduje esančiu kilnojamuoju turtu uždarajai akcinei bendrovei „Ambra investicijos“. Sutartis galiojo dešimt metų“, – pasakojo meras. Sutartis buvo labai detali. Joje buvo kruopščiai aprašyta „Vila Auska“, netgi pridėtos nuotraukos. Buvo kruopščiai dokumentuotas turtas, buvęs viloje, – šviestuvai, kilimai, paveikslai, meno dirbiniai.
Nuomos sutartis pasibaigė šių metų gegužės pradžioje.
Š.Vaitkus įsitikinęs, kad šiuo turtu turėjo rūpintis Turto bankas, 2012-aisiais perėmęs statinius iš tada dar valstybinės įmonės „Baltijos poilsio namai“, kasmet daryti inventorizaciją. Nuomininkas po dešimties metų turėjo grąžinti turtą tokios pat būklės, kaip numato Civilinis kodeksas.
„Šiandien perimant turtą paaiškėjo, kad visi jame buvę daiktai, netgi statulos yra kažkokiu stebuklingu būdu parduoti dar 2014-aisiais. Kas keisčiausia – kokiu pagrindu tai buvo padaryta, jei pastato nuoma galiojo dar šešerius metus. Visas kilnojamasis turtas, kas yra viduje, – parduota. Kaip teigia dabartinis nuomininkas, jis apie 80 procentų daiktų yra išsivežęs. Likusi dalis daiktų dar yra, bet dėl jų, matyt, kils teisminiai ginčai. Čia yra nepaaiškinami dalykai“, – kalbėjo Š.Vaitkus.
Suprasti akimirksniu
- Vadinamoji Brežnevo vila pastatyta apie 1973-iaisiais metais.
- Skaičiuojama, kad preliminariai ji kainavo apie 8 milijonus eurų.
- Didžiausiu pasiekimu tuo metu vadintas baseinas su pašildytu jūros vandeniu.
- Ilgą laiką akcentuota, kad tai arčiausiai jūros esantys poilsio namai.
- Kompleksui priklauso apie 22 hektarai žemės.
Jam kilo klausimas, kaip buvo galima parduoti valstybės turtą, jei tais metais „Vila Auska“ nebuvo privatizuojamų objektų sąraše. Anot jo, keista, kad Turto bankas to nefiksavo.
Paaiškėjo, kad daiktus iš legendinės vilos įsigijusi dešimt metų nuomos pagrindais ją valdžiusi įmonė.
Meras pasidžiaugė, kad bent jau buvo pavykę išsaugoti paveikslus ir perduoti kurorto muziejui. Tačiau neliko vitražų, statulėlių, šviestuvų. Įtariama, kad kurį laiką pastatas buvo ir nešildomas – jaučiamas pelėsių kvapas.
Pateiktos sąskaitos faktūros rodo, kad daiktai buvo įsigyti už, kaip meras teigia, „juokingas kainas“. Baldai, kilimai – parduoti po vieną litą.
Kokia padaryta žala, paaiškės po išsamaus tyrimo.
Galimas planas – privatizuoti vilą
„Čia yra mano nuomonė – buvo didžiulis planas šią vilą privatizuoti, nes priešingu atveju nėra galimybės paaiškinti, kodėl tas pats nuomininkas nepasibaigus sutarčiai įsigijo tą visą vidų, taip sakykime. Čia mano pamąstymai. Ir aš tikrai esu dėkingas praėjusiai Vyriausybei, ponui Skverneliui, kuris tą privatizavimo mašiną sustabdė po mūsų kreipimosi“, – kalbėjo Š.Vaitkus.
Jis stebėjosi, kad net ir po 30 nepriklausomybės metų vyksta tokie dalykai.
Bendrovės „Ambra investicijos“ atstovai žiniasklaidai atkirto, kad jie turtą įsigijo teisėtai iš nuomotojo – bendrovės „Baltija“. Ir kainos esą buvo rinkos.
Iš Turto banko privatizuojamų objektų sąrašo išbrauktai vadinamajai prezidentinei vilai Palangos savivaldybė jau rado ir nuomininkus. Jais, mero teigimu, tapo „Roko virtuvė“. Sutartis sudaryta dvejiems metams.
Kaip anksčiau skelbta, sutarties vertė siekia apie 120 tūkst. eurų (be PVM) per metus.
Vilą sudaro 4500 kvadratinių metrų poilsio pastatas, sargo namelis, teniso kortai, kelios pavėsinės.
Turto bankas: vila perduota su turtu
Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė teigė, kad banko atstovas su Palangos savivaldybės darbuotojais dalyvavo vilos perėmime. Perdavimo ir perėmimo aktu buvo perduotas savivaldybei. Anot jos, perduodant turtą nefiksuota, kad ko trūktų. „Jokio savivaldybei perduotino turto netrūko“, – teigė ji. Savivaldybei perduotos ir nuomotojo teisės ir pareigos pagal galiojusios sutarties sąlygas.
„Už tai, kad laikotarpiu nuo turto perdavimo savivaldybei nuosavybėn iki nuomos sutarties pabaigos galėjo dingti dalis turto – Turto bankas negali būti atsakingas. Nes šiuo laikotarpiu turto nebevaldė“, – komentavo J.Žibūdienė.
Kaip ji akcentavo, svarbu paminėti, kad visą nekilnojamojo turto nuomos sutarties laikotarpį iki turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn UAB „Ambra investicijos“ naudojo turtą pagal paskirtį, teikė viešbučio paslaugas, turtą prižiūrėjo ir remontavo.
Turto bankui yra žinoma, kad 2011 m. UAB poilsio namai „Baltija“ ir UAB „Ambra investicijos“ buvo sudarę atskirą kilnojamojo turto nuomos sutartį bei dalis trumpalaikio kilnojamojo turto (baldai, buitinė technika, tekstilės gaminiai ir pan.) 2014 m. buvo parduota.
„Tačiau negalime komentuoti, kokiu pagrindu ir kodėl minėtas turtas buvo parduotas, nes Turto bankui šia nuomos sutartimi išnuomotas kilnojamasis turtas niekuomet nebuvo perduotas. Tad Turto bankas jo nevaldė, nenuomojo ir tikrai nepardavė“, – tvirtino J. Žibūdienė.
