– Kiti metai skelbiami Juozo Lukšos-Daumanto metais, kaip Jūs manote, kodėl tai svarbu Lietuvai?
– Buvau sujaudinta ir dėkinga, atrodo kad Lietuvoje jau žmonės supranta partizanų pasiaukojimą dėl Lietuvos laisvės. Juozas tikrai pasiaukojo. Jis galėjo pasilikti Vakaruose, bet grįžo. Jis įsipareigojo pasauliui pasakyti, kas darosi tuo metu Lietuvoje. Jis nebūtų galėjęs gyventi su savimi, jei būtų pasilikęs Vakaruose. Aš tai vertinu. Ir mūsų buvimą kartu palikome Dievo valiai.
– Lietuvoje paskutiniu metu daug dirbama su Laisvės kovų atminimu, kaip vertinate šiais metais atidengtą memorialą Kryžkalnyje, skirtą Lietuvos partizanams atminti?
– Pati negalėsiu nuvažiuoti memorialo gyvai pamatyti. Žinojau, kad jis yra statomas, labai patiko skulptoriaus Tado Gutausko idėja, džiaugiuosi, kad projektas įvykdytas. Atrodo labai sėkmingas darbas. Esu tikrai dėkinga, kad šis memorialas jau stovi ir pasakoja apie partizaniškas kovas.
– Per paskutiniuosius metus buvo surasti ir identifikuoti mūsų valstybės nužudytų didvyrių palaikai. Tikime, jog bus surasti ir Juozo Lukšos-Daumanto. Ką manote Jūs?
– Lieku su labai didele viltimi, kad jo palaikai bus rasti, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad gali būti, jog palaikai buvo sunaikinti Medicinos fakultete. Didelę viltį turiu, kad vieną dieną viskas paaiškės. Žinau, kad komunistai nenorėjo, jog būtų surasti partizanų palaikai, ypač Juozo Lukšos-Daumanto. Jie viską padarė, kad partizanų palaikai nebūtų atrasti. Bijau, kad Juozas Lukša-Daumantas buvo visiškai sunaikintas.
– Juozo Lukšos-Daumanto ir Jūsų nuotraukas bei laiškus žino daugelis Lietuvos patriotų, ar galite pasidalinti prisiminimais?
– Dabar bus išspausdinta kartu ir mano, ir Juozo laiškai. Su Juozu bendravau daugiau kaip pusantrų metų, sirgau plaučių tuberkulioze, beveik metus prabuvau sanatorijoje. Mūsų bendravimas buvo per laiškus, taip mes vienas kitą pažinojome, įvertinome ir nutarėme, kad esame Dievo skirti. Mano santykis buvo labai gražus. Žinojau, kad jis įsipareigojo atlikti savo misiją, ir kad aš negaliu prieštarauti, kadangi mylėjau Lietuvą taip pat.
– Ką palinkėtumėte Lietuvos žmonėms artėjant Šventoms Kalėdoms?
– Lietuvos žmonėms palinkėčiau , kad niekada nepamirštų kruvinos partizanų kovos ir brangintų jų pasiaukojimą, kurį partizanai sudėjo už Lietuvos laisvę.