Ankstyvas sovietmetis Leipalingyje dabartiniams istorikams ir archeologams palikęs ne vieną mįslę – aplink buvusią NKVD būstinę iš viso turėtų būti užkasta apie 130 palaikų.
Apie 30 jų jau surasta, tačiau ne visi jie identifikuoti. Šią savaitę pastato kieme aptikti dar dviejų žmonių palaikai.
Virš palaikų – granata
Ketvirtadienį radybų vietoje apsilankęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriaus vadovas Rimantas Zagreckas 15min teigė, kad atrasti palaikai gali būti partizanų.
„Neabejotinai, tai – žmonės, susiję su rezistenciniu pokario judėjimu, bet, ar tai yra partizanai, ar ryšininkai, ar šiaip civiliai asmenys, kurie buvo nušauti, neaišku“, – teigė Lietuvos partizanų paieškoms vadovaujantis centro specialistas.
Jo teigimu, virš atrastų palaikų buvo atrasta granata.
„Viena buvo virš tų dvejų palaikų, o kitos atokiau. Viena buvo su sprogdikliu, vadinasi – buvo veiksminga“, – pasakojo R.Zagreckas.
Jis sakė kol kas neturintis versijos, kodėl granata buvo padėta virš palaikų.
„Tai neturėtų būti kažkokia pasala, kodėl? Todėl, kad tai buvo labai saugoma teritorija, nebuvo tikimasi, kad kas nors ateis naktį pasiimt šitų palaikų. Kita vertus, mes nežinome, kuriais metais jie čia yra užkasti“, – kalbėjo centro atstovas.
Granatas po to, kai buvo rastos, išsivežė išminuotojai.
„Niekados neteko girdėti tokio atvejo“
Pasak specialisto, dar niekuomet šalia palaikų nebuvo atrasta granata.
„Niekados neteko girdėti tokio atvejo. Klausimas lieka atviras“, – tikino R.Zagreckas.
Jis pasakojo, kad buvusios NKVD būstinės kiemas yra „makabriška vieta“ ir šiame pastate galėjo būti netgi vykdomi eksperimentai su žmonėmis.
Tačiau tai – dar nepatvirtintas faktas.
„Pernai spalį buvo rasti palaikai, kur greičiausiai medicininiu pjūklu, gražiai, nuimtas viršugalvis – nupjautas, šalia padėtas per 50 cm, tokia ertmė padaryta, kad būtų galima išimti smegenis“, – kalbėjo specialistas.
„Kadangi tai yra ne vienetinis atvejis, o antrasis, (...) tai tada pradedi galvoti... Yra tokių žmonių kalbų, kad buvo medicininiai tyrimai su žmonėmis daromi. Iš pradžių skeptiškai į tuos pasakojimus žiūrėjau, bet tokie fakteliai klibina mano skeptiškumą“, – pridūrė jis.
Pastato, kuriame šiuo metu įsikūrusi siuvykla, rūsyje vis dar išlikę greičiausiai kalintų žmonių raižinių ant sienų.
Šią savaitę atrastų vienų palaikų kaukolėje yra skylė – gali būti nuo šūvio, kitų palaikų kaukolė suknežinta.
Ne visi identifikuoti
Anot R.Zagrecko, anksčiau NKVD būstinės kieme buvo atrasta ne tik partizanų, bet ir civilių žmonių palaikai.
Dėl to kol kas neaišku, kieno palaikai atrasti šią savaitę. Kai kurių anksčiau atrastų palaikų identifikuoti kol kas nepavyko.
„Yra vienas partizanas, viena iš Sibiro pabėgusi ir apylinkėse bandžiusi slapstytis mergina, vienas gimnazistas, kuris buvo suimtas ir greičiausiai neatlaikęs kankinimų nusižudė. Visi šitie asmenys identifikuoti. Kiti yra neidentifikuoti“, – pasakojo R.Zagreckas.
Jo teigimu, anksčiau kieme atrastas partizanas yra Motiejus Treigys, netoli nuo pastato buvo užkastas ir jo brolis, taip pat partizanas Konstantinas Treigys.
Kieme taip pat anksčiau atrasti ir šeimos – vyro, 18-25 metų moters ir kūdikio – palaikai. Nė vieni iš jų nėra identifikuoti, spėjama, kad tai – civiliai.
Atrasti legendinių partizanų palaikus – vilties yra
Archeologas Linas Kvizikevičius pasakojo, kad galimų palaidojimų buvo ieškoma pagal smėlio juostą, esančią grunte – ten, kur jos nėra, buvo spėjama, kad yra duobės.
Anot archeologų grupės vadovo, iš pradžių manyta, kad atrasti vieni palaikai, tačiau kasant toliau toje pačioje duobėje rasti ir kiti.
„Pradžioj manėme, kad vieni, paskui pasirodė, kad dveji palaikai. Virš palaikų radome vieną granatą, tai spėjame, kad ji čia buvo įmesta, jog kas nors nelandžiotų, kad išsigąstų, jeigu norėtų kas nors išvogti palaikus“, – 15min kalbėjo L.Kvizikevičius.
Jo teigimu, šią savaitę atrasti palaikai sąlyginai yra didelis laimėjimas.
„Ir taip, ir ne. Jeigu žinome, kad Leipalingio apylinkėse yra žuvusių ir užkastų, dingusių apie 130 asmenų, o šiuo metu žinome apie 35, tai dar šimto nežinome, bet kiekvieni palaikai yra džiaugsmas, kad kažkokią istorijos dalelę išsprendėme, gal pavyks išsiaiškinti kažkokias aplinkybes“, – teigė archeologas.
Pasak jo, yra vilties atrasti ir legendinių partizanų palaikus.
„Su Kazimieraičiu, jeigu tikėtume ta legenda, kad ekshumavo, nuprausė ir tada vėl užkasė, tai yra tikimybė. Apie Dzūko istoriją aš negaliu pasakyti nieko konkretaus, nes nėra faktų labai daug – manoma, kad čia irgi jo kūnas atvežtas, laikytas ir paskui slapta užkastas. Įmanoma viskas, bet kol kas neturime tiesaus siūlo galo“, – pasakojo L.Kvizikevičius.
Šalia palaikų – keletas radinių
Rastus palaikus atidenginėja du archeologų komandos nariai – Eimantas ir Giedrius.
Tai – preciziškas darbas, kartais tenka pasitelkti netgi šaukštą ar net šaukštelį.
Šalia palaikų jiedu atrado ir keletą smulkių daiktų.
„Radome kol kas vieną plastmasinę sagelę (...) Įdėjome į maišelį, prieš tai nufotografavome ir patraukėme, kad galėtume toliau valinėti palaikus, taip pat yra audinio likučių, kurie yra stipriai suirę, tačiau fragmentai dar šiek tiek yra išlikę“, – 15min sakė Eimantas.
Jo teigimu, galbūt metalinių sagų dar gali būti po palaikais, nes abu duobėje guli pilvu į žemę.
„Čia jau paaiškės tik palaikų išėmimo metu“, – pabrėžė specialistas.
Ar palaikai vieno iš vadų – parodys tyrimas
R.Zagrecko teigimu, kol kas nereikėtų spėlioti, kad rasti palaikai – vieno iš Dzūkijos partizanų vadų.
Tai parodys tik DNR tyrimas.
„Leipalingyje tikrai kažkur yra Kazimieraitis, greičiausiai kažkur yra ir Dzūkas, bet ar čia bus vienas, ar kitas, mes turime palaukti DNR išvadų“, – sakė centro atstovas.
Anot jo, pirmiausia palaikai bus vežami į Vilniaus universitetą, kur bus tiriami antropologų, tik po to seks DNR tyrimas laboratorijoje.
Šį procesą bus stengiamasi pagreitinti.
„Aš tikrai pasistengsiu virvutes patampyti taip, kad tai būtų kelių savaičių klausimas“, – pabrėžė Lietuvos partizanų paieškoms vadovaujantis R.Zagreckas.
Legendinės asmenybės
Tiek J.Vitkaus-Kazimieraičio, tiek L.Baliukevičiaus-Dzūko palaikų atradimas būtų didelis laimėjimas Lietuvos partizanų, kurių kūnus sovietai slėpė, paieškose.
Jie abu vadovavo Dainavos apygardai ir žuvo netoli Leipalingio.
J.Vitkus-Kazimieraitis žuvo 1946 metų liepos 2-ąją, kai susidūrė su sovietų kariuomene, o L.Baliukevičius-Dzūkas – 1950 metų birželio 24-ąją Žaliamiškyje įrengtame bunkeryje.
L.Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis, rašytas mašinėle 1948-1949 metais yra vienas unikaliausių partizaninio pasipriešinimo liudijimų.
„Aš dažnai pagalvoju, kas gi Tu esi, mano Tėvyne? Kodėl tavo vaikai tokie keisti, tokie savotiškai užsispyrę? Iš kur toji didelė pasipriešinimo jėga teka? Aš jaučiu, jog aš savo kraštą pamilstu vis labiau ir labiau. Jeigu man šiandien kas pasiūlytų laisvę Amerikoj, aš neišvažiuočiau. Geriau žūti čia garbingai kovojant, negu rankas sudėjus laukti kažko iš kažkur nukrintant. Pagaliau mūsų kraujas nenueis veltui. Mes turėsime teisę visiems žiūrėti tiesiai į akis, nes mes savo tėvynės neapleidom. Na, ir kas gi mus nugalės, jei mes mirti nebijom, jeigu mes nugalėjome ir mirtį“, – 1948 metų lapkričio 10-ąją rašė L.Baliukevičius-Dzūkas.
Tuo metu J.Vitkus-Kazimieraitis, Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, buvo bene vienintelis aukšto rango karininkas – tarpukariu jis buvo įgijęs pulkininko leitenanto laipsnį.
Abu šie partizanai buvo legendinio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago bičiuliai. Kazimieraitį Vanagas laikė savo mokytoju ir savo dienoraštyje jį apibūdino kaip „partizanų idealą“, o Dzūką – „uoliausiu ir sąžiningiausiu bendradarbiu“.
Abiejų partizanų, kurių palaikus tikimasi atrasti, indėlis yra įprasmintas. J. Vitkaus-Kazimieraičio vardu pavadinta gatvė Vilniuje, taip pat Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas, įsikūręs Kaune. L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje pastatytas atminimo ženklas, taip pat skulptoriaus Roberto Ožalinsko sukurtas paminklinis akmuo.
Muzikos grupė „Skylė“ yra sukūrusi albumą „Broliai“, kurį įkvėpė būtent L.Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis. Taip pat juo rėmėsi ir Vytautas V.Landsbergis, sukūręs spektaklį „Bunkeris“.
