Į sodelį, nešini plakatais su užrašais „Gamta myli įvairovę. Tai visuomenė jos nekenčia“, „Už žmogų, kuris gerbia konstituciją“, „Už laisvę būti taikiems“, tautinis jaunimas atėjo kartu su kitų organizacijų atstovais. TJA Kauno skyriaus pirmininkės Sandros Šuliauskaitės teigimu, jie nenorėjo rengti protesto prieš, jų manymu, žmogaus teisėms, Konstitucijai prieštaraujantį Kauno savivaldybės sprendimą atšaukti leidimą eitynėms. Sprendimą TJA apskundė Kauno apylinkės teismui.
„Tai graži šventė, kurios nenorėjome gadinti nei sau, nei kitiems. Sprendimą, kurį vertiname labai neigiamai, apskundėme teismui, o šiandien tiesiog norime pareikšti savo meilę Lietuvai, paskatinti žmones būti tolerantiškus“, – aiškino S.Šuliauskaitė.
Taiki akcija patraukė užsieniečių dėmesį. Jie prašė išversti užrašus ant plakatų, klausinėjo apie Lietuvą. Vasario 16-ąją minimos 94-osios Valstybės atkūrimo metinės.
15min.lt primena, kad leidimas kitoms eitynėms, kurias organizuoja prieštaringai vertinama Lietuvos tautinio jaunimo sąjungą (LTJS), nebuvo atšauktas. Iš Ramybės parko eisena nusidrieks per Vytauto gatvę, Laisvės alėją, Vilniaus gatvę ir baigsis Rotušės aikštėje. LTJS eitynes „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“ pavadino provokacija ir visuomenės skaldymu.
TJA Kauno skyriaus nariai nei prisijungti, nei kažkaip kitaip dalyvauti LTJS eitynėse neketina. „Esame čia (Karo muziejaus sodelyje, – red. past.), nenorime turėti nieko bendro su kitomis eitynėmis. Baiminamės dėl savo saugumo, todėl su jais nesusitiksime“, – sakė S.Šuliauskaitė.
Argumentai – abejotini
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygantas Molis antradienį teigė, kad policijos pareigūnai nebūtų pajėgūs užtikrinti viešosios tvarkos vykstant dviems eitynėms, nes jų pajėgos per mažos, galėtų kilti neramumų. Tačiau patys Kauno policijos atstovai tvirtina priešingai. Pareigūnai sutiktų dirbti ir užtikrinti tvarką dviejų eitynių metu. Be to, anksčiau planuota, kad eitynės vyktų skirtingu laiku, todėl jų dalyviai nesusitiktų.
Eitynių „Už solidarią ir įvairią Lietuvą“ rengėjai pabrėžia, kad tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, tiek galiojančio Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo nuostatos įtvirtina ne leidiminę, o pareikštinę taikių susirinkimų organizavimo tvarką. Žmogus turi teisę į taikius susirinkimus ir į saviraišką, o valdžios institucijos šiuo atžvilgiu neturi diskrecijos teisės leisti ar neleisti taikaus susirinkimo, pastebi renginio organizatoriai.