Dėl to jos kreipėsi pagalbos į rokiškėnų išrinktą Seimo narį Algį Kazulėną. Jam įteiktame skunde – 16 apie išnaudojimą įmonėje bylojančių punktų.
Parlamentaras A.Kazulėnas pabrėžė, kad „Lelijos“ darbuotojos į jį kreipėsi po to, kai Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistai, Rokiškio siuvimo įmonę tikrinę net du kartus, nerado rimtų pažeidimų. Tai reiškia, kad siuvėjos toliau priverstos plušėti už vergišką darbą gaudamos tik grašius.
„Žmonės man prisipažino nebeturintys į ką kreiptis ir apgailestavo, kad pati mūsų valstybė įteisino vergovę, kai net darbo inspekcija negali padėti“, – sakė Seimo narys. Tačiau ir jis neką tegali padėti išnaudojamiesiems.
„Susitikau ir su “Lelijos„ vadovybe, ir su besiskundžiančiais darbuotojais. Šie kalbėjo apie nustatytas neįvykdomas užduotis, neįtikimai mažus įkainius už darbą. Net dirbant po darbo valandų ir šeštadieniais neįmanoma uždirbti minimalaus atlyginimo. Bendrovės vadovybė man aiškino, kad darbuotojai prastai dirba, neįvykdo normų, todėl ir neužsidirba“, – teigė A.Kazulėnas.
Parlamentaras tikino išgirdęs „Lelijos“ administracijos teiginių, esą darbuotojai net nesistengia užsidirbti minimalaus atlyginimo, nes tuomet negautų pašalpų. Buvo pabrėžta, kad kitų „Lelijos“ filialų darbuotojai pluša gerokai našiau ir užsidirba gerokai daugiau nei rokiškėnai. Tuo metu siuvėjos aiškino, kad dirbant tokiomis senomis mašinoms, kokios yra Rokiškyje, normų įvykdyti neįmanoma.
L.Kazulėnas tikino, kad bandydamas padėti „Lelijos“ Rokiškio įmonės darbuotojams, dar kartą kreipsis į VDI, be to, prašys atlikti įmonėje auditą.
Bendrovės „Lelija“ Rokiškio siuvimo įmonėje tvyrančią priešpriešą, įvardytą kaip emocinė įtampa, prisipažino aptikusi ir VDI Panevėžio apskrities skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Virginija Lidija Siupšinskienė.
Anot jos, tikrinant šią įmonę nustatyta ir darbo teisės, ir kitokių pažeidimų, už kuriuos bendrovės vadovams jau teko atsakyti.
Nors ketvirtadalis „Lelijos“ Rokiškio siuvimo įmonės darbuotojų savo bėdas išdrįso įvardyti parašę kreipimąsi į Seimo narį, apie išnaudojimą žmonės sutiko kalbėti tik anonimiškai. Tokio atsargumo motyvas – represijų baimė.
Sutarus, kad nebus atskleistos jų pavardės, „Lelijos“ darbuotojai tikino privalantys plušėti nepakeldami galvos, kai nedrįstama patenkinti net elementariausių fiziologinių poreikių. Nors dirbama neatitiesiant nugaros, uždirbamas vos minimumas arba dar mažiau.
„Darbo yra, bet net dirbdamas be atvangos, be to, esant didžiulei emocinei įtampai, kai nežinai, kuo neįtiksi viršininkui, neuždirbi net maistui ir komunaliniams mokesčiams. O sakoma, kad mes, darbuotojai, esame didžiausias turtas“, –nuoskaudų neslėpė žmonės.
Įmonės darbuotojų interesams privalanti atstovauti profsąjungos pirmininke išrinkta Kristina Kepalaitė kalbėti atsisakė. Bendrauti iš pradžių nepanoro ir „Lelijos“ Rokiškio siuvimo įmonei vadovaujanti Aurika Aurylė. Kiek vėliau ji atsiuntė raštą, kuriuo įrodinėjama, esą bendrovę žlugdo valstybės ekonominė ir mokesčių politika, bankai bei energetikai.
