– Nusprendėte savanoriauti ir savo jėgas atiduoti badaujančių Tanzanijos vaikų labui. Kodėl?
– Tiesą sakant, man visada rūpėjo ne tik mano kiemo problemos. Jungtinių Tautų duomenimis, pagal vienam gyventojui tenkančias pajamas Tanzanija yra viena paskutiniųjų pasaulyje. Noriu prisidėti prie pokyčių, kad pasaulis, kuriame gyvename, būtų gražesnis. Galbūt kai kam pasirodys, kad tai naivu, tačiau tvirtai tikiu, kad mūsų maži ir smulkūs darbai veda didelių link.
Tanzanija yra taiki valstybė, įsikūrusi rytų Afrikoje, kurioje gyvena apie 50 milijonų žmonių. Deja, net 82 proc. šalies gyventojų badauja, o 74 proc. vaikų gyvena dideliame nepritekliuje. Dėl bado sukeltų padarinių net 42 proc. Tanzanijos mažamečių pilnai neišsivysto ar net neišgyvena.
Šiandien yra užregistruota net 223 000 mažylių iki penkerių metų mirčių. Tokia statistika šokiruoja ne vieną iš mūsų, tačiau dažnai paskendę savo rūpesčiuose neįvertiname, kaip gerai mes išties gyvename. Nepagalvojame apie tai, kad viena tuštesnė mūsų pietų lėkštė gali padėti išmaitinti Afrikos mažylį net mėnesį, todėl net ir minimaliai prisidėję galime palengvinti Tanzanijos vaikų gyvenimą.
– Taip pat esate profesionali maratonininkė. Kas paskatino pasirinkti sportininkės kelią?
– Nuo mažų dienų jau žinojau, kas yra lengvoji atletika. Šalia savęs mačiau puikų pavyzdį – maratonininkę mamą, kuri skynė pergales įvairiose bėgimo rungtyse. Būdama dar vaikas supratau, kad sportas – gyvenimo būdas, kuris pareikalauja daugybės pastangų ir laiko, tačiau mainais suteikia labai daug vidinės laimės ir harmonijos gyvenime. Bėgimas tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Be to, sportas moko ištvermės ir ryžto, tai persiduoda ir kasdieniam gyvenime. Neabejoju, tai iš dalies prisidėjo ir prie šio drąsaus mano sprendimo.
– Daug kam yra žinoma, kad maisto stoka – viena pagrindinių Afrikos problemų. Su kokiomis problemomis dar susiduria Tanzanijoje gyvenantys žmonės?
– Tiesa. Maisto stoka nėra vienintelė šios šalies gyventojų problema. Švarus vanduo ir sanitarija yra ne ką menkesnis iššūkis. Net 23 milijonai Tanzanijos gyventojų neturi geriamojo vandens, o pagrindinis šalies vandens telkinys, Katuma upė, sparčiai sausėja dėl klimato kaitos. Todėl didėja ir nešvaraus vandens stoka. Dar viena didelė šalies problema – sanitarijos nebuvimas. Net 44 milijonai tanzaniečių gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. Šios sąlygos dažnai sukelia sunkų viduriavimą, dėl kurio kasmet miršta net 4 000 Tanzanijos vaikų. Šiuos tragiškus skaičius galima būtų sumažinti gyventojus aprūpinus vandens filtrais ir dezinfekcinėmis priemonėmis.
– Akivaizdu, kad Tanzanija susiduria su labai rimtomis problemomis. Tačiau ar yra pozityvių dalykų, kuriuos jūs įžvelgiate šioje šalyje?
– Vienas dalykas, kurio niekada nesupras nė vienas afrikietis, yra savižudybė. Jiems, kiekvieną dieną gyvenantiems, kad išliktų, nesuvokiama, kaip galima savo valia pasirinkti tokį kelią. Galbūt nuskambės ir keistai, tačiau iš vargingiausių pasaulio žmonių galime pasimokyti gyvenimo džiaugsmo. Gyvendami net ir didžiausiame skurde jie džiaugiasi, kad yra gyvi ir turi vienas kitą. Todėl mūsų tikslas turėtų būti padėti jiems kuo ilgiau džiaugtis spalvingu gyvenimu.
