„Konservatoriai vieni nusprendė, kas mums gerai. Aišku, kad tai supriešino lietuvius ir lenkus. Ypač jaunimą, kuris turės laikyti egzaminą, kai programoje šito nebuvo. Klausimas neparuoštas. Jaunimas eina į barikadas. Ateis kitas Seimas, gal duos Dievas, konservatoriai pralaimės, galima bus viską atitaisyti“, – šią savaitę Seime sakė M.Mackevičius.
Anot jo, lenkai nėra nusiteikę prieš lietuvių kalbos mokymąsi, tačiau tai esą turi būti savarankiškas tautinių mažumų apsisprendimas, o ne valdžios prievarta.
„Lenkai neturi būti asimiliuoti. Lenkai turi likti lenkais. Mokyklos dėl konkurencijos darbo rinkoje gal pačios stiprintų lietuvių kalbos mokymą, bet už priverstinius dalykus nieko blogiau nėra“, – teigė Lenkų rinkimų akcijos Seime atstovas.
Savo ruožtu konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė nesutinka, kad konservatoriai lenkams – visiškai nesukalbami.
„Aš stebiuosi, kad M.Mackevičius neateina pasikalbėti su valdančiąja koalicija. To nėra buvę. Jie niekada nėra atėję. Yra tik reiškiamas nepasitenkinimas. Tai mažiausiai keista“, – piktinosi lenkų kalbomis V.Aleknaitė-Abramikienė.
Aš stebiuosi, kad M.Mackevičius neateina pasikalbėti su valdančiąja koalicija, – piktinosi Vilija Aleknaitė-Abramikienė.Anot jos, kalbantis dar būtų galima susitarti, kad lietuvių kalbos suvienodinimas būtų dar kartą nukeltas.
„Aš būčiau linkusi pritarti, kad egzamino suvienodinimas būtų nukeltas vėlesniam laikui. Galima būtų kartu parengti tokią pataisėlę“, – sakė ji.
Tuo tarpu taip pat Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas Valentinas Stundys įsitikinęs, kad lenkai nepasitenkintų vien egzamino suvienodinimo nukėlimu.
„Kol kas, ką jie siūlė tai buvo ne nukėlimas, o dabartinės sistemos išlaikymas, nes siūlymai buvo ne nukelti egzamino suvienodinimą metams ar dvejiems, bet nukėlimas iki 2020 ar dar vėliau, grindžiant tuo, kad vaikus lietuvių kalbos mokyti stipriau reikėtų nuo pirmos klasės ir tik po 12 metų jie galėtų laikyti vienodą egzaminą“, – 15min.lt sakė V.Stundys.
Anot jo, lenkai gudrauja sakydami, kad klausimas keliamas skubotai, nes dėl vienodo egzamino Lietuvos ir Lenkijos Švietimo ministrai yra susitarę dar 2002 metais.
Tuomet buvo planuota egzaminą suvienodinti jau 2007-aisiais. Tačiau tada suvienodinimas atidėtas, dar kartą laikas nukeltas 2009 m. Šiemet galutinai nuspręsta vienodą egzaminą įteisinti nuo 2013-ųjų metų.
V.Stundys tikina, kad šio laiką pakeisti jau nebeįmanoma, nes Švietimo ir mokslo ministerija investavo apie 1 mln. litų stiprindama lietuvių kalbos mokymo programas, pirkdama vadovėlius tautinių mažumų mokykloms.
„Dauguma mokyklų šiems pakeitimams jau pasiruošusios. Tik kai kurios priešinasi. Blogiausia yra tai, kad besipriešinančių mokyklų moksleiviai tampa politikų manipuliacijų įrankiais, nes tik patys moksleiviai nukentės dėl prastesnių kalbos žinių pralaimėdami konkurencinę kova darbo rinkoje“, – įsitikinęs V.Stundys.
