Pastaruoju metu Lenkijoje ir Lietuvoje būta įtartinų gaisrų, kurie sukėlė įtarimų dėl Rusijos rankos. Dabar šie įtarimai virto teisėsaugos veiksmais.
„Šiuo metu turime devynis sulaikytus ir apkaltintus įtariamuosius, kurie Rusijos (žvalgybos) tarnybų vardu buvo tiesiogiai įtraukti į sabotažo veiksmus Lenkijoje“, – pirmadienį Lenkijos transliuotojui TVN24 sakė D.Tuskas.
Šie asmenys yra Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. D.Tuskas taip pat užsiminė, kad jie galėjo būti užverbuoti iš nusikalstamų sluoksnių.
Įtariami sabotažo veiksmai apima „sumušimus, padegimus ir bandymus padegti“ ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje, Lietuvoje ir galbūt net Švedijoje. D.Tuskas paaiškino, kad grupė planavo, pavyzdžiui, padegti dažų gamyklą Vroclave, vakarų Lenkijoje, ir „Ikea“ centrą Lietuvoje.
Jis teigė, kad atliekamas tarptautinis tyrimas. D.Tuskas sakė, kad artimiausiomis dienomis visuomenė bus plačiau informuota šiuo klausimu.
„Šiuo momentu turime 9 sulaikytus asmenis, kuriems pateikti įtarimai, jie veikė betarpiškai klausydami Rusijos tarnybų nurodymų vykdyti sabotažo aktus Lenkijoje. Tai liečia sumušimus, padegimus. Kalbame apie pasamdytus žmonės, kartais tai yra žmonės iš nusikalstamo pasaulio ir tai liečia Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos piliečius. Bet noriu pabrėžti, kad šis klausimas neturi nacionalinio charakterio šiuose įvykiuose, kaip nustatėme – mūsų tarnybos kartu su sąjungininkais dirba labai intensyviai. Gana garsi buvo Vroclavo byla, kur sustabdytas bandymas padegti dažų gamyklą netoli chemijos gamyklos, tai buvo bandoma padaryti Rusijos tarnybų nurodymu, tą turime tikrai patvirtinta. Turime reikalų su sabotažo aktais Lietuvoje, kur buvo padegtas IKEA sandėlis. Tie patys asmenys, kurie buvo sulaikyti, gali turėti ryšį su sabotažiniais bandymais, iš esmės – padegimais, taip pat ir Lenkijoje“, – tokia buvo tiesioginė D.Tusko citata.
G.Nausėda: tokios diversijos gali kartotis
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienio rytą per debatus LRT radijuje sakė, kad tokie dalykai kruopščiai planuojami, todėl net sulaikius įtariamuosius sudėtinga įrodyti jų ryšį su nedraugiškų valstybių tarnybomis.
„Tokie dalykai yra planuojami ir, be jokios abejonės, tie, kas planuoja, nori, kad diversijos pasisektų ir kaltieji nebūtų sulaikyti. Net ir kai sulaikę kaltuosius, bandome susekti sąsajas su tomis tarnybomis, apie kurias galvojame, tai nėra lengva. Norėčiau pabrėžti, kad turime informacijos, kad tokios diversijos gali kartotis“, – sakė prezidentas.
„Mūsų institucijos yra budrios, informuotos apie grėsmes, padarys viską, ką reikia, kad užkardytų tokius veiksmus“, – teigė Lietuvos vadovas ir pridūrė, kad „mūsų priešai, viso demokratinio pasaulio priešai tikrai sieks, kad tokie įvykiai pasikartotų“.
I.Šimonytė: svarbu nustatyti organizatorius
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tokių grėsmių akivaizdoje reikia stiprinti valstybės tarnybas, tai ir daroma. Anot jos, tokios sulaikymo operacijos paprastai atliekamos kelių valstybių. Ji džiaugėsi, kad nėra konkurencijos tarp valstybių, tarnybų ir dirbama ranka rankon.
„Pareigūnai nusprendžia taktiką, kaip vykdoma operacija. Kaip jau pastebėjote ir iš ankstesnių atvejų, tie sabotuotojai, vykdytojai paprastai neturi su Lietuva jokio ryšio nei per pilietybę, nei per kokį nors laikiną leidimą gyventi. Paprastai būna susiję su kitomis valstybėmis ir tai būna labai apgalvota taktika.
(Svarbu) ne pagauti, kad dabar kažką momentiškai daro, bet galbūt išeiti į platesnį tinklą, į organizatorius.
Užsakovus mes turbūt daugiau mažiau galime numanyti. Ir kuo daugiau žalos padaryti tiems, kurie tokius kėslus turi. Kur tą sulaikymą patogiau padaryti, kur pareigūnai taktikos prasme nusprendžia tai daryti, ten ir padaro. Čia nėra jokios konkurencijos tarp valstybių policijų ar žvalgybų“, – tikino I.Šimonytė.
NKVC įspėjo verslą saugotis
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) penktadienį įspėjo, kad įžvelgia padidėjusią įvairių incidentų ir provokacijų riziką, galimas piktybines veiklas sukeliant gaisrus Lietuvos prekybos centruose ir kitose įmonėse. Prevenciniais tikslais Lietuvos įmonėms buvo išsiųstas pranešimas, raginantis imtis papildomų saugumo veiksmų.
NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas žurnalistams penktadienį sakė, kad Lietuvoje grėsmės lygis šiuo metu yra pakankamai aukštas ir kvietė visuomenę išlaikyti budrumą.
Jis nurodė, kad didžiausia rizika tenka prekybos įmonėms, bendrovėms, turinčioms ryšius su parama Ukrainai, sandėliavimo objektams, kuriuose laikomos degiosios medžiagos.
„Padegimo grėsmė, ką matome iš kaimyninių valstybių, egzistuoja ir Lietuvoje“, – kalbėjo jis. Pasak jo, viešųjų saugumo tarnybų parengties lygis pakeltas jau kelias savaites.
V.Vitkauskas nurodė, kad įspėtos įmonės, o visuomenę ragino išlaikyti budrumą ir ramybę.
„Budrumas, atidumas ir žiūrėjimas aplinkui, kas vyksta – tai pirminė rekomendacija. Visuomenei šiuo metu nereikėtų nerimauti“, – kalbėjo NKVC vadovas.
Didžiuliai gaisrai
Užpraėjusią savaitę Vilniuje įvykęs gaisras „IKEA“ prekybos centre atitiktų šį braižą. Policija yra paskelbusi, kad tiria padegimo versiją.
Gaisras prekybos centro „IKEA“ patalpose kilo apie ketvirtą valandą nakties.
Apie šį gaisrą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) tą pačią dieną nepranešė, o prekybos centro feisbuke tebuvo skelbiama, kad parduotuvė nedirbs.
Jau kitą dieną paaiškėjo, kad policija įtaria padegimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Liepsnos prekybos centro patalpose suvaldytos apie šeštą ryto, tačiau ugniagesiai ten plušo beveik iki dešimtos ryto – vėdino uždūmintas patalpas, nukėlinėjo stelažuose sukrautas prekes.
PAGD atstovė Edita Zdanevičienė 15min teigė, kad gaisro gesinimui buvo mestos didelės pajėgos.
„Šešios automobilinės cisternos ir vienerios automobilinės kopėčios bei štabo automobilis. Iš esmės, buvo sutelktos gausios pajėgos“, – 15min sakė ugniagesių atstovė.
Lenkijoje pastaruoju metu kilo keletas didžiulių gaisrų. Vienas iš jų – sostinėje Varšuvoje, kur liepsnojo prekybos centras. Įtariama, kad beveik visiškai sudegęs didžiulis prekybos centras, kuriame buvo 1 400 parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų, buvo padegtas keliose vietose.
Silezijos Semianovicuose degė sandėliai.
Lenkijoje sulaikyti L.Volkovo užpuolikai
Balandžio pradžioje Varšuvoje sulaikyti įtariami Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikai. Dėl jų perdavimo Lietuvai vyksta teisminis procesas.
Užpuolikai, siejami su Lenkijos futbolo chuliganų grupuotėmis, buvo sulaikyti dar balandžio 3 dieną. Taip pat suimtas jų kuratorius Baltarusijos pilietis. Manoma, kad juos pasamdė Rusijos specialiosios tarnybos.
L.Volkovas buvo užpultas prie savo namų Vilniuje kovo 12-os dienos vakarą. Užpuolikai išdaužė automobilio langė, pripurškė ašarinių dujų, o L.Volkovą daužė mėsos muštuku.
Įkliuvo ir paminklų niekintojai
Estijoje bei Latvijoje taip pat buvo sulaikyti ir asmenys, kurie įtariami šių metų pradžioje Merkinėje išniekinę paminklą Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui. Panašiu metu išpuolių prieš partizanų atminimo vietas buvo ir Latvijoje bei Estijoje.
Vienas iš įtariamųjų perduotas ir apklaustas Lietuvoje, o kitas – Latvijoje.
Estijos pilietis buvo sulaikytas Estijoje šių metų vasario pradžioje ir vėliau perduotas Lietuvos teisėsaugai. Antras įtariamasis, turintis dvigubą Estijos ir Rusijos pilietybę, buvo sulaikytas ir šiuo metu yra suimtas Latvijoje. Jis apklaustas vykdant Lietuvos prokurorų išsiųstą Europos tyrimo orderį. Latvijos pareigūnai šiam asmeniui taip pat yra pateikę įtarimus dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų Latvijoje.
Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje, Austrijoje ir Estijoje buvo sulaikyti dar keli įtariamieji dėl įtariamo šnipinėjimo Rusijai ar kitokio bendradarbiavimo su Rusijos žvalgyba.
Ką sako žvalgyba?
Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė spaudai Aurelija Vernickaitė 15min teigė, kad žvalgyba jau anksčiau yra įspėjusi apie galimas „provokacijos ir destrukcinius veiksmus prieš pasirinktus taikinius Baltijos šalyse ir Lenkijoje“.
Jos teigimu, pastaraisiais mėnesiais panašių incidentų fiksuota ir kitose Europos šalyse.
Tokiais išpuoliais, pasak A.Vernickaitės, siekiama sukelti fizinę žalą, taip bandant sėti paniką visuomenėje, didinti nepasitikėjimą institucijomis ir trikdyti jų darbą.
„Žvalgybos tarnybos su kitomis institucijomis tiek Lietuvoje, tiek su užsienio partneriais glaudžiai bendradarbiauja siekiant ištirti vykdomus teisės aktų pažeidimus ir užkardyti priešišką veikimą. Raginame gyventojus išlikti budriais ir pastebėjus įtartinus veiksmus informaciją perduoti žvalgybos ar teisėsaugos institucijoms“, – teigė VSD atstovė.