Pirmadienį Seime Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos Seime kvietimu lankėsi Lenkijos Teisingumo ministerijos atstovai pasidalinti savo patirtimi apie 2017-aisiais įkurtą seksualinių nusikaltėlių registrą.
Susitikime dalyvavo Lenkijos teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Marcinas Romanovskis, Baudžiamosios teisės įstatymų departamento direktorė Karina Bednik, Nacionalinio kriminalinio registro Informacijos biuro Analizės ir plėtros skyriaus vadovė Eva Viniarek, Nacionalinio kriminalinio registro Informacijos biuro Esminės priežiūros skyriaus vadovas Mateuszas Kruczkovskis, Kriminalinės teisės įstatymų departamento Kriminalinės teisės skyriaus vyriausiasis specialistas – teisėjas Bartoszas Jakubovskis.
Lenkijoje seksualinių nusikaltėlių registras yra įgyvendintas naudojant keturias priemones, teigia M.Romanovskis. Pirmiausia, registrą sudaro dvi duomenų bazės – viešoji, prieinama visuomenei, bei uždara, skirta su vaikų auklėjimu, ugdymu, gydymu ir globojimu susijusioms valstybės ir savivaldybės institucijoms.
„Antra, asmenys, kurie yra įrašyti į registrą privalo policijai pateikti informaciją apie savo aktualią gyvenamąją vietą, faktinį adresą. (…) Tai labai svarbu siekiant stebėti, kas vyksta su tokiu asmeniu, kur jis gyvena, lankosi. Trečia – darbdaviai ir kitos institucijos, atsakingos už nepilnamečių auklėjimą, gydymą, globą turėtų patikrinti būsimus darbuotojus, ar jie nėra įtraukti į registrą.
Ketvirtas – policijos grėsmių žemėlapis, kuriame kalbama apie tas vietas, kur gali kilti didžiausia grėsmė susidurti su seksualiniais nusikaltėliais“, – Seime kalbėjo Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas.
Pasak M.Romanovskio, tokių priemonių imtis buvo nuspręsta išanalizavus nusikaltimų statistiką, kurioje paaiškėjo, kad per keletą metų buvo fiksuotas padidėjęs seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius skaičius. Dalis nusikaltėlių buvo paleisti lygtinai ir grįžo į bendruomenes. Pasak svečio, daugiausia nukentėjo mažamečiai, neretai neįgalūs nepilnamečiai.
Pasak Nacionalinio kriminalinio registro Informacijos biuro Analizės ir plėtros skyriaus vadovės E.Viniarek, viešajame registre, kurį galima rasti teisingumo ministerijos tinklalapyje apie nusikaltėlius pateikiama išsami informacija. Ne tik nuotrauka, tačiau ir vardas, pavardė, kokia asmens pilietybė, gimimo data, kokius nusikaltimus asmuo atlikęs, taip pat, jeigu paleistas į laisvę, apytikslė gyvenamoji vieta.
Pasak Nacionalinio kriminalinio registro Informacijos biuro Esminės priežiūros skyriaus vadovas M.Kruczkovskio, iš viso Lenkijoje yra užregistruota 4454 seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų. Informacija apie beveik 1000 iš jų yra prieinama viešai.
Beje seksualinių nusikaltimų žemėlapis yra ir Lietuvoje. Jį galima apžiūrėti čia.
Jeigu net teismo salėse pakviesti liudyti jie skaito poemas nuogiems mergaičių kūnams, svaigsta apie švelnią jų odą, dreba, seilėtekio nesuvaldo, tai ar jums atrodo, kad po trejų metų ir šešių mėnesių iš įkalinimo įstaigos išėjęs toks asmuo jau kitaip elgsis?
Lietuvoje vietoj registro – kiti įstatymų pakeitimai
Panašų registrą Lietuvoje norinti sukurti Seimo narė R.Šalaševičiūtė teigia, kad jo nėra, nes tam esą pasipriešino žmogaus teisių aktyvistai.
Todėl, parlamentarės teigimu, kartu su premjeru Sauliumi Skverneliu buvo nutarta įgyvendinti kompleksinį kitų priemonių planą ir tuomet esą žiūrėti, ar dar yra poreikis turėti registrą.
„Buvo eilė įvairių teisės aktų pakeitimų, pradedant Vaikų teisių apsaugos pagrindų, Baudžiamojo kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso. Taip pat buvo Vyriausybės nutarimų, kur išplėstas ratas darbų, kur asmuo, nuteistas už nusikaltimus, negali būti darbintas, tarme tarpe dirbančių pagal verslo liudijimą, individualios veiklos pažymėjimą, jei darbas susijęs su vaikais“, – kalbėjo ji.
Socdarbietės teigimu, tokių pakeitimų nepakako.
„Vaikų išnaudojimo atvejų tikrai nesumažėjo, tokia statistika yra liūdna. Galbūt labiau išdrįsome pranešti“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
Kad registro reikia sutinka ir nevyriausybininkai. Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės Kristinos Mišinienės, dabartinės priemonės neveiksmingos.
„Mūsų nuomone, jis absoliučiai reikalingas. Turime nors kažkiek reguliuoti nusikaltimus, turime kurti prevenciją, norime pamatyti, kad asmenys, kurie padaro nusikaltimus, jie jų nekartoja. Kalbam apie bendruomenės saugumą, tačiau realiai bendruomenė nieko nežino, kas yra jos teritorijoje, kaip galėtų apsaugoti savo vaikus. (…) Nematom net pradėjusių veikti tų saugiklių“, – sako K.Mišinienė.
„Trūksta atvirumo iš institucijų, kurios rengia tuos saugiklius, kad jie daugiau su praktikais kalbėtų, ar matome, kad tai apsaugo“, – pažymėjo specialistė.
Teisingumo ministerija turi kitų pasiūlymų
Pasak Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vadovės Simonos Mesonienės, ministerija į seksualinių nusikaltimų registrą žiūri kiek ribotai.
Pirmiausia, šiuo metu jau yra įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras, kuriame žymimi taip pat ir seksualinius nusikaltimus įvykdę asmenys. Antra, reikėtų labiau naudoti jau esamas kontrolės priemones ir jas plėsti, pavyzdžiui, darniau apjungti įvairius jau esamus registrus.
„Viena iš prevencinių priemonių yra asmenų, kurie pageidauja įsidarbinti, patikrinimas per įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, ar toks asmuo yra teistas. Tačiau stebint praktiką Lietuvoje matome, kad pagal šį registrą darbdaviai ne visada atlieka pretendentų patikrinimus, ne visada naudoja galimybes, kurias suteikia įstatymai“, – Seime kalbėjo ji.
S.Mesonienės teigimu, šiuo metu Seime yra svarstomi Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai, numatantys administracinę atsakomybę darbdaviams, kurie nevykdo pareigos tikrinti būsimus darbuotojus. Pagal pakeitimus, tyrimo dėl galimo nusižengimo imtis galėtų ne tik policija, tačiau ir Darbo inspekcija.
Kita iniciatyva, pažymi Teisingumo ministerijos atstovė, įpareigoti nuteistiesiems asmenims net ir atlikus bausmę pranešti policijai apie savo aktualią gyvenamąją vietą.
S.Mesonienės teigimu, šiuo metu nėra žinomas tikslus skaičius, kiek Lietuvoje yra seksualinius nusikaltimus padariusių žmonių. Jos teigimu, įkaltinimo įstaigose už šiuos nusižengimus yra nuteisti 82 asmenys.
Nusikaltimai – artimiausioje aplinkoje
Daug metų pagalbą nukentėjusiems nuo seksualinių nusikaltimų teikiančio organizacijos vadovė K.Mišinienė teigia, kad, viena vertus, džiugu, jog daug dėmesio yra skiriama žmogaus reputacijai, ką įdarbina darbdaviai. Tačiau, kita vertus, – paradoksalu –beveik visi Lietuvoje nusikaltimai yra padaromi bedarbių.
„Šiandien dauguma seksualinių smurto atvejų prieš vaikus vyksta ne mokykloje, ne pas gydytojus, net ne treniruotėse, bet vaiko artimoje erdvėje, kur joks registras nepatikrins reputacijos, ar atsitiktinių žmonių rankomis. Tie atvejai, su kuriais mes dirbame, 98 proc. kalba eina apie bedarbius ar žemos kvalifikacijos asmenis“, – kalbėjo specialistė.
Kartu K.Mišinienė teigia, kad registras reikalingas ne tik bendruomenėms, tačiau ir patiems nusikaltėliams. Esą turėdami sutrikimą jie tokiu būdu galėtų lengviau gauti pagalbą.
„Jeigu net teismo salėse pakviesti liudyti jie skaito poemas nuogiems mergaičių kūnams, svaigsta apie švelnią jų odą, dreba, seilėtekio nesuvaldo, tai ar jums atrodo, kad po trejų metų ir šešių mėnesių iš įkalinimo įstaigos išėjęs toks asmuo jau kitaip elgsis?“ – klausia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
Policijos duomenimis, šiais metais iki spalio mėnesio Lietuvoje yra užregistruotas 81 nusikaltimas dėl seksualinio prievartavimo. Išžaginimų užfiksuota 90 atvejų.
