Po susitikimo su Europos saugumo bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaru Knutu Vollebaeku Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas sakė, kad „Lenkijoje trūksta tolerancijos ir formuojama bloga atmosfera apie tautines mažumas“.
„Išsakėme savo nuomonę, kad nesame saugūs. Pernai buvo išpuolių prieš lietuvius – lietuviškus užrašus, toliau stovi nesantaiką skatinantis paminklas Berznyke, kuris mus kaltina dėl įvykių Paneriuose karo metu. Dėl to jaučiamės nesaugiai“, – BNS sakė A.Vaicekauskas.
Lenkijos lietuviai pernai lapkritį viešame laiške Lietuvos ir Lenkijos premjerams perspėjo, kad lietuvių tautinės mažumos padėtis Lenkijoje vis prastėja.
„Lenkijos valstybė mus traktuoja kaip tam tikrą instrumentą spausti Lietuvą. Punsko viršaitis buvo spaudžiamas iš aukščiau vėl pakabinti dvikalbes vietovardžių lentutes. Matome, kad į mus žiūrima kaip į tam tikrą priemonę, tampame santykių tarp Lietuvos ir Lenkijos auka“, – telefonu po susitikimo Varšuvoje sakė jis.
Pasak A.Vaicekausko, susitikime taip pat buvo iškelti klausimai dėl nepalankių tendencijų švietimo srityje.
Prieš susitikimą su Lenkijos lietuviais, ESBO komisarą buvo priėmęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Anksčiau šią savaitę K.Vollebaekas viešėjo Vilniuje, kur susitiko su Lietuvos valdžios pareigūnais.
Lenkijos lietuviai pernai lapkritį viešame laiške Lietuvos ir Lenkijos premjerams perspėjo, kad lietuvių tautinės mažumos padėtis Lenkijoje vis prastėja.
Kreipimesi buvo rašoma, kad nuolat siaurinamas lietuviškų mokyklų tinklas, ignoruojami elementarūs poreikiai mokyklas aprūpinti reikiamais vadovėliais, lietuvių kalba besimokantys mokiniai finansiniu požiūriu diskriminuojami tų mokinių, kurie lanko tik lietuvių kalbos pamokas, atžvilgiu.
Pernai Punsko savivaldybėje buvo užpaišytos lentelės su dvigubais vietovių pavadinimais bei du lietuvių kultūros kūrėjams skirti paminklai.
Lietuviai taip pat nerimauja, kad Berznyke, Seinų savivaldybėje, statomi nauji paminklai, provokuojantys lenkų ir lietuvių konfliktą, žeminantys kapinėse palaidotus Lietuvos karius, kurie žuvo 1920 metais lenkų ir lietuvių konflikto metu.
Lenkijos lietuviai taip pat apkaltino Seinų apskrities valdžią dėl to, kai, pasak jų, sulaužytas nuo apskrities įsteigimo 1999 metais galiojęs neformalus susitarimas viršininko pavaduotojo pareigas skirti lietuvių tautybės atstovui.
Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausia – Seinų ir Punsko krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.
