Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas, lietuviškos Seinų „Žiburio“ gimnazijos direktorius Algirdas Vaicekauskas vienintelis iš gimnazijos pedagogų gali pasigirti, turintis dvi pilietybes – Lietuvos ir Lenkijos.
Lietuvos pilietybę jam pavyko gauti 2002 m. pagal vos pusantrų metų galiojusį Pilietybės įstatymą, o iš viso per tą laiką ji suteikta maždaug 70 Punsko ir Seinų žemėse gyvenančių tautiečių, kurių tėvai ar seneliai XX a. pradžioje, pasak A.Vaicekausko, Lenkijos teritorijoje atsidūrė ne savo noru.
„Tai ne mes atvažiavom iš Lietuvos, o Lenkija atvažiavo pas mus. Turėtų būti taikoma išimtis ar teisinis reguliavimas, kad būtent etninių žemių lietuviams būtų taikomos kitokios sąlygos nei kitiems. Manau, kad taip būtų atstatyta istorinė tiesa. Nes dabar, kai ruošiamas referendumas, mes vėl neatsirandame toje formuluotėje“, – sakė A.Vaicekauskas.
„Šiandien mes liekame už borto, kadangi visą laiką yra kalba apie pilietybės išsaugojimą, apie įgimtą teisę. Mes tos įgimtos teisės į Lietuvos pilietybę neturime, nes mūsų tėvai yra gimę kitos valstybės teritorijoje, Lenkijoje, mes esame Lenkijos piliečiai“, – pasakojo Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė.
Anot lietuvių bendruomenės, valdžia turėtų rasti sprendimą, kaip etninėse žemėse – Lenkijoje, Karaliaučiaus krašte ar Baltarusijoje – gyvenantiems tautiečiams suteikti dvigubą pilietybę, nereikalaujant atsisakyti kitos. Pavyzdžiui, Lenkijoje galima turėti kelias pilietybes.
„Šiuo metu įstatymas numato, kad vaikas, gimęs šeimoje, kurioje nors vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, turi galimybę tapti Lietuvos piliečiu, neatsisakant Lenkijos pilietybės. Kiek man žinoma, tai yra vienintelė išimtis, kai vaikas gali gauti automatiškai gimimo liudijimą su asmens kodu, kuris patvirtina Lietuvos pilietybę“, – kalbėjo Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotojas Petras Maksimavičius.
Mūsų tautiečiai sako puoselėjantys lietuviškas tradicijas. Baigę mokslus dauguma jaunimo išvyksta studijuoti į Lietuvą, sukuria šeimas, tačiau įgyjant Lietuvos pilietybę galioja išimties tvarka – už nuopelnus valstybei arba atsisakius Lenkijos pilietybės.
„Atsisakyti nėra taip lengva ir paprasta, vien dėl to, kad čia lieka tėvai, kad lieka net koks nors tėvų ūkis ar turtas į kurį, atsisakius Lenkijos pilietybės, pretenduoti būtų labai sudėtinga“, – aiškino Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė J.Malinauskaitė-Vektorienė.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė pripažįsta, kad esamą situaciją galima išspręsti tik pakeičiant Konstituciją ir Pilietybės įstatymą – vis dėlto reikės įrodyti lietuviškas šaknis.
„Jeigu žmogus, gyvenantis Lenkijoje, kuris turės Lenkijos pilietybę, turės ir lietuviškų šaknų, ir bus priimtas naujas Pilietybės įstatymas, tikrai galimybės bus pretenduoti į Lietuvos pilietybę“, – sakė A.Širinskienė.
Tačiau, anot Lenkijos bendruomenės pirmininkės, įrodyti, kad jie turi lietuviškų šaknų, beveik neįmanoma.
„Norėtųsi ir balsuoti už Lietuvos prezidentą ar išrinkti į valdžias atitinkamus žmones, deja, mes tokios galimybės neturim. Mūsų pavardės sulenkintos, mes neturim nė vieno dokumento, kuriame parašytos mūsų lietuviškos pavardės, tai kaip mes įrodytumėm Lietuvos valdžiai, kad mes kažkada buvom lietuviais?“ – klausė Punsko kultūros namų direktorė Asta Pečiulienė.
„Surinkti dokumentų apie tai, kad mūsų seneliai buvo lietuvių tautybės žmonės, yra labai sunku, nes visi bažnytiniai aktai, archyvai, kur galima rasti bet kokią informaciją – lenkų kalba. Surašymo pagal tautybę nebūta, taigi mums įrodyti, kad mes esam lietuviai, mokom vaikus lietuviškai, būtų pagal dokumentus, įstatymiškai labai sunku“, – teigė J.Malinauskaitė-Vektorienė.
Dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo privalomasis referendumas numatytas 2 dienas, kitų metų gegužę, kartu su prezidento rinkimais.
