2020 06 12 /13:08

Lenkijos premjeras: remiame Lietuvą dėl Astravo, bet kartu norime glaudžių ryšių su Minsku

Lenkijos vyriausybė tvirtai remia Lietuvos poziciją dėl Astravo atominės elektrinės, tačiau kartu siekia užmegzti glaudesnius ekonominius ir politinius santykius su Baltarusija, penktadienį pareiškė premjeras Mateuszas Morawieckis.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis / Vyriausybės nuotr.

„Mes ne tik suprantame Lietuvos baimę, susijusią su Astravo atomine elektrine, bet taip pat visuose Europos forumuose visomis jėgomis palaikome Lietuvos poziciją“, – žurnalistams sakė M.Morawieckis po susitikimo su Lietuvos premjeru Sauliumi Skvenreliu Kalvarijos pasienio punkte.

„Kartu turime pabrėžti, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija pasisako už kuo glaudesnį bendradarbiavimą su Baltarusija ekonomikos srityje ir politinius ryšius“, – sakė Lenkijos premjeras.

Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusija Astravo atominę elektrinę netoli Lietuvos sienų stato nesilaikydama saugumo reikalavimų ir siekia, kad jėgainės elektra būtų. Elektrinė gali pradėti veikti vėliau šiais metais. Baltarusijos valdžia Lietuvos priekaištus atmeta.

S.Skvernelis: Latvijos pozicija dėl Astravo AE gali stabdyti sinchronizacijos projektą

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Latvijos atsisakymas prisidėti prie Astravo atominės elektrinės boikoto gali apsunkinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarų Europa per Lenkiją projektą.

Su Lenkijos ministru pirmininku susitikęs S.Skvernelis sako išgirdęs aiškų nusistatymą, kad energija iš Baltarusijos atominės elektrinės negali patekti į Lenkijos rinką.

„Jeigu vienokie ar kitokie Baltijos valstybių veiksmai leis patekti šitai elektros energijai į Lenkijos rinką, tai gali mums iškilti grėsmė su sinchrozniacijos projekto sėkmingu įgyvendinimu“, – žurnalistams penktadienį sakė S.Skvernelis po dvišalio pokalbio su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.

Vyriausybės nuotr./Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis
Vyriausybės nuotr./Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis

BNS paklaustas, ar dėl nesugebėjimo susitarti Lenkija gali keisti poziciją dėl jūrinės elektros jungties su Lietuva, S.Skvernelis sakė, kad „visko gali būti“.

„Aš manau, kad visko gali būti, nors dabar tie sprendimai yra priimti, projekte kartu dalyvaujame, bet projekto tikslas ir yra padaryti taip, kad 2025 metais būtų sinchronizacija ir mes nekalbėtume apie galimybę tokiai elektrai patekti į Lenkiją“, – kalbėjo S.Skvernelis.

„Tai tam tarpiniam laikotarpy yra reikalingas ne tik techninis sprendimas, ką mūsų partneriai sako, bet ir politinis sprendimas, nes kitaip gali būti pasekmės įvairios“, – pridūrė jis.

Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.

Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.

Lietuvai iki šiol nepavyko įtikinti kaimyninės Latvijos įsipareigoti boikotuoti Astravo AE energiją, kol nebus baigtas sinchronizacijos projektas.

Latvijos vyriausybė teigia, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, ji dėl techninių ir ekonominių priežasčių pereis prie elektros prekybos su Rusija. Tai gali atverti galimybę per Rusiją į Baltijos šalių rinką patekti Astravo elektrai.

Įgyvendinant sinchronizacijos projektą, Baltijos jūra tarp Lenkijos ir Lietuvos numatoma nutiesti povandeninį kabelį „Harmony Link“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų