Susitikimo išvakarėse jis laikraščiui „Kurier Vilenski“ tvirtino, kad Lenkija, kaip numatyta 1994 metų susitarime su Lietuva, lietuvių tautinės mažumos teises visiškai užtikrina, o Lietuvos lenkai šiuo požiūriu yra ignoruojami.
Šeštadienį po parlamentaro socialdemokrato Česlovo Juršėno pastabų Lenkijos delegacijos vadovas pripažino, kad abi šalys ne iki galo užtikrina Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties punktus.
„Mes sutinkame, kad nėra skirtumo tarp mūsų (Lietuvos ir Lenkijos – BNS). Ieškome būdų, kaip spręsti, ir matome sunkumų“, – kalbėjo J.Kalinowskis.
Č.Juršėnas asamblėjos metu priekaištavo Lenkijos parlamentarams, kad, skirtingai, nei numatyta susitarime, Lenkija nepilnai užtikrina lietuvių mažumai galimybės mokytis savo kalba, tuo metu Lietuvoje, anot jo, į tai atsižvelgiama labiau.
„Lenkiškose mokyklose moksleivių atsirado dvigubai daugiau ir tik dabar pradėjo mažėti, nes veikia vienodai demografinis mažėjimas lietuvius ir lenkus. (...) O kaip yra Lenkijoje? Iki kelintos klasės yra vadovėlis lietuvių kalba?“, – klausė socialdemokratas.
Anot jo, Lenkijoje taip pat neužtikrinama kultūrinių lietuviškų vertybių globa, ką rodo Berznyko kapinių pavyzdys. „Jie tikrai žeidžia lietuvių jausmus“, – sakė Č.Juršėnas.
Jis taip pat įvardijo lietuviškų užrašų problemą, kai Punske ir Seinuose neleidžiama pakabinti lentelių su šiais užrašais lauke, tik viduje, taip pat tai, kad, anot jo, komunistinis gatvės pavadinimas – Liepos 22-osios – niekaip nepakeičiamas katalikų vyskupo Antano Baranausko vardu.
J.Kalinowskis sakė sutinkantis, kad kai kuriais atvejais lietuviai jaučiasi įžeisti, tačiau sakė, kad yra kliūčių daugeliui minėtų problemų spręsti.
Pasak jo, Lenkijos Seime buvo pasirodęs projektas apie gatvių pavadinimų „dekomunizavimą“, tačiau šiuo metu, anot jo, tai priklauso nuo vietinės valdžios.
„Jie būčiau burmistras, kovočiau už pakeitimą iš Liepos 22-osios į A.Baranausko“, – teigė Lenkijos delegacijos vadovas.
Lenkijos parlamentarai Vilniuje sulaukė ir griežtesnių priekaištų. Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Gintaras Songaila pareiškė, kad pasirašant minėtą Lietuvos ir Lenkijos sutartį, buvo padaryta, anot jo, strateginė klaida.
„Šalys neįvertino J.Pilsudskio – L.Želigovskio avantiūros, lenkai iki šiol nepripažino prieškarinės aneksijos neteisėtumo, nepasmerkė okupacinės politikos, kai Rytų Lietuvoje buvo sunaikintas švietimas, uždaryta 140 lietuviškų mokyklų“, – vardijo G.Songaila.
Tuo metu, pasak jo, Lietuvos lenkų mažuma turi „su niekuo pasaulyje nesulyginamas“ teises ir galimybes.
„Niekur kitur lenkų mažuma neturi tokių žiniasklaidos galimybių arba universiteto, kur pagrindinė dėstoma kalba yra lenkų. Lenkai kaip kitos tautinės mažumos tiek privačiai, tiek viešai laisvai vartoja savo kalbą, vardai ir asmenvardžiai rašomi pagal jų skambesį“, – tikino G.Songaila.
Lenkijos delegatai savo ruožtu priekaištavo lietuviams, jog Lietuvoje, anot jų, sprendžiant su tautinių mažumų kalbos reikalais susijusius klausimus, teismai daugiausia remiasi Nacionalinės kalbos įstatymu, o ne Tautinių mažumų įstatymu.
Seime šeštadienį vyksta Lietuvos ir Lenkijos parlamentų narių asamblėjos 19-oji sesija tema "Penkiolika Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties metų. Kas toliau?"
Į asamblėją savaitgalį iš viso atvyko 14 lenkų parlamentarų, kurie susitinka su 20 kolegų iš Lietuvos Seimo.
