Lenkų pareiškimas buvo paskelbtas po to kai praėjusį penktadienį Trakuose penktą kartą įvyko abiejų šalių premjerų inicijuotos Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupės susitikimas. Tąkart abiem pusėms nepavyko suderinti pozicijų ir parengti bendro baigiamojo dvišalės darbo grupės susitikimo komunikato. Buvo sutarta, kad kiekviena pusė parengs po atskirą įvertinimą.
Pasak Lenkijos ministerijos pareiškimo, Lietuvos lenkų moksleivių interesus pažeidžia Švietimo įstatymo nuostatos dėl bendro valstybinės kalbos egzamino, mokyklų tautinės mažumos mokomąja kalba tinklo ir lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose.
„Lenkijos pusė, po kruopščios analizės ir diskusijų su Lietuvos puse, mano, kad Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo nuostatos yra diskriminacinės Lenkų mažumos mokyklų Lietuvoje atžvilgiu“, – sakoma Lenkijos nacionalinio švietimo ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.
„Todėl, kad nuostatos, priešingai lygioms mokinių galimybėms gauti išsilavinimą, pakeitimus įtvirtina per pernelyg trumpą laikotarpį ir veda prie turėtų Lenkų tautinės mažumos teisių į išsilavinimą sumažinimo – ribojamos galimybės mokytis gimtąja kalba“, – teigia lenkų ekspertai.
Pasak jų, Lietuvos pusė bendroje darbo grupėje neišreiškė noro keisti įstatymo, o jos pasiūlyti sprendimai, nors ir būtini, yra nepakankami.
Pagal naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir geografija turi būti dėstoma lietuviškai, o po kelerių metų numatoma suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms ir lietuviams.
„Lenkijos pusė ir toliau ragina Lietuvos pusę pakeisti įstatymą ir nuostatas, liečiančias esminius klausimus. Tikime, kad dialogas su Lietuvos lenkų bendruomene tęsis ir nuves prie patenkinamo problemos sprendimo“, – teigiama pareiškime.
Dokumente pažymima, kad Lenkijos švietimo pareigūnai yra pasirengę tęsti dialogą, jei Lietuva pasiūlytų sprendimus, kuriais būtų atsižvelgiama į lenkų mažumos reikalavimus.
Lietuvos švietimo ekspertų pareiškimas turėtų būti paskelbtas antradienį. Švietimo viceministras Vaidas Bacys penktadienį BNS sakė, kad Lietuvos pusė pradėdama darbą bendroje su Lenkija švietimo ekspertų grupėje tikėjosi daugiau ekspertinio požiūrio ir pridūrė, kad, Lietuvos lenkams reiškiant nepasitenkinimą dėl Švietimo įstatymo pokyčių, politinių dalykų šiose diskusijose visiškai nepavyko išvengti.
Likus kelioms dienoms iki baigiamojo susitikimo Trakuose Lenkijos žiniasklaida paviešino premjero Donaldo Tusko laišką Andriui Kubiliui, kuriame Lenkijos premjeras darbo grupės rezultatus pavadino nepatenkinamais. Netrukus po to Lietuvos lenkų rinkimų akcijos interneto svetainėje paskelbta apie planuojamą streiką lenkiškose mokyklose Lietuvoje.
Pagal naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir geografija turi būti dėstoma lietuviškai, o po kelerių metų numatoma suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms ir lietuviams. Lietuvos lenkai sako, kad taip bloginama jų padėtis.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pažymi, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.
