„Nepriimtina, kad Lietuvos atstovė Lenkijoje teisėtus Lietuvoje gyvenančių lenkų veiksmus vadina nelojalumu jų valstybei“, – PAP naujienų agentūrai sakė ministerijos atstovas Maciejus Bosackis.
Interviu BNS naujienų agentūrai ambasadorė L.Zakarevičienė pabrėžė, kad Lenkijoje gyvenantys lietuviai patiria sunkumų švietimo srityje, tačiau lieka lojalūs valstybei, kurioje gyvena. Pasak ambasadorės, to paties norėtųsi sulaukti ir iš Lietuvos lenkų.
„Jie (lietuviai Lenkijoje) turi problemų, bando jas spręsti, kartais pyksta, bet neina prieš valstybę. Labai norėčiau, kad taip būtų ir Lietuvoje su Lietuvos lenkais. Nes dabar man kartais susidaro įspūdis, kad jie kaip ne Lietuvos piliečiai. Turime rusų, baltarusių, žydų, bet jie labiau save laiko Lietuvos piliečiais negu mūsų lenkai“, – interviu BNS teigė diplomatė.
Lenkų politikai savo ruožtu tvirtina, kad naujasis Švietimo įstatymas blogina lenkų padėtį – pagal jį siekiama plėsti dėstymą lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir po kelerių metų suvienodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad tokie žodžiai „nustebino ir papiktino“.
„Ambasadorės vaidmuo yra gerinti, o ne komplikuoti dvišalius santykius. Todėl neatrodo tinkama ambasadorei taip formuluoti nuomones“, – sakė M.Bosackis.
Lietuvos valdžios pareigūnai ne kartą yra kritikavę Lietuvos lenkų rinkimų akciją, kad ji siekdama politinių tikslų kursto tautinę nesantaiką lenkų gausiai gyvenamuose rajonuose, nevykdo įstatymų bei teismų sprendimų dėl valstybinės kalbos vartojimo, naudoja spaudimą gyventojams, kad šie leistų vaikus į lenkiškas mokyklas. Ši partija daugelį metų yra įsitvirtinusi lenkų gausiai gyvenamuose rajonuose Rytų Lietuvoje.
Lietuva atmeta lenkų priekaištus, esą šalyje diskriminuojama ši tautinė mažuma – pabrėžiama, kad Lietuvoje lenkų tautinei mažumai yra sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje. Iš 170 lenkų mokyklų užsienyje (ne Lenkijoje) 100 yra Lietuvoje. Ir tik Lietuvoje yra mokslo įstaiga, kurioje galima siekti aukštojo universitetinio mokslo lenkų kalba– Balstogės universitetas. Lietuva yra vienintelė valstybė, kurioje lenkų mažumos gali mokytis lenkų kalba nuo darželio iki universiteto.
Lenkų politikai savo ruožtu tvirtina, kad naujasis Švietimo įstatymas blogina lenkų padėtį – pagal jį siekiama plėsti dėstymą lietuvių kalba lenkiškose mokyklose ir po kelerių metų suvienodinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Dėl šio įstatymo lenkai rengia piketus, teikia skundus įvairioms institucijoms. Lietuvos politikai sako, kad naujosios nuostatos yra analogiškos toms, kurios jau daugelį metų galioja Lenkijoje – šioje šalyje lietuviai vienodą lenkų kalbos egzaminą laiko jau daugelį metų, taip pat dalis dalykų dėstoma lenkų kalba. Tikimasi, kad tai padės lenkams geriau išmokti valstybinę kalbą, o tai pagelbės ateityje siekiant aukštojo išsilavinimo ar ieškant darbo.
Interviu BNS L.Zakarevičienė teigė, kad lietuviams Lenkijoje kelia nerimą lietuviškų mokyklų uždarymas, vadovėlių trūkumas. Ambasadorė taip pat teigė, kad dvišaliai santykiai nėra tokie blogi, kaip jie kartais paišomi. Diplomatės nuomone, kalbant apie lenkų kilmės Lietuvos piliečių teises „daroma šiek tiek politikos“. Kita vertus, ambasadorė pripažino, kad problemų kyla ir dėl to, kad anksčia kad kai kurie aukšti Lietuvos pareigūnai „neatsakingai dalijo pažadus“. Ji pati sakė esanti už tai, kad Lietuvoje būtų įteisinta pavardžių rašyba originalo kalba, nes tai išspręstų ir su užsieniečiais susituokusių lietuvių problemas.
