Pastarųjų metų Lietuvos santykiai su kaimynine Lenkija apibūdinami kaip blogiausi per 26-erius Nepriklausomybės metus. Perkrauti santykius prieš ketverius metus žadėjo tuomet premjeru tapęs Algirdas Butkevičius, tačiau iš esmės niekas per tą laiką nepasikeitė. Abiejų šalių vadovų vizitų pas kaimynus sumažėjo. Nei pernai rugpjūtį išrinktas prezidentas Andrzejus Duda, nei pernai lapkritį patvirtinta premjerė Beata Szydlo per metus Lietuvoje taip ir neapsilankė.
Pabrėžė Lenkijos svarbą
Saulius Skvernelis, antradienį Seimo patvirtintas ir prezidentės paskirtas būsimosios Vyriausybės vadovu, prieš kelias dienas prisistatydamas Seimui sakė, kad vienas iš jo tikslų – perkrauti santykius su Lenkija.
Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija (LVŽS) taip pat svarsto naują idėją, kad pasuose atsirastų galimybė vardą bei pavardę įrašyti ir lotyniškais rašmenimis. O Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) balsuojant dėl S.Skvernelio kandidatūros į premjerus jį palaikė.
Ar tai rodo, kad tautinių mažumų keliami klausimai bus svarstomi, o Lietuvos ir Lenkijos santykiai pakeis kryptį?
S.Skvernelis praėjusią savaitę prisistatydamas Seime kalbėjo, kad kaimyninė Lenkija yra strateginė mūsų partnerė, todėl jis dėsiąs visas pastangas, jog šiuo metu ne per geriausi santykiai su šia valstybe būtų perkrauti. Taip pat pirmųjų vizitų, jei bus galimybė, S.Skvernelis žadėjo vykti į Varšuvą ir Rygą.
„Mes turime kaimynystėje labai sparčiai augančią didelę ekonomiką, kurios potencialo neišnaudojame, aš manau, kad tie santykiai, kurie yra pastaraisiais metais susiklostę, nepasakyčiau, kad labai blogi, bet jie nekaimyniški, jie turi būti pakeisti. Aš dėsiu visas pastangas, kiek tai mano kompetencijoje, kad santykiai su šia valstybe įgautų kitą pagreitį ir būtų perkrauti“, – kandidato į premjerus žodžius citavo BNS.
Turi idėjų dėl pavardžių
Didžiausios rinkėjų paramos sulaukusi LVŽS taip pat svarsto naują idėją dėl nelietuviškų pavardžių rašymo dokumentuose. Galvojama pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti abu pavardės variantus – lietuviškais rašmenimis ir lotyniškais rašmenimis, bet registruose būtų galima naudoti tik lietuviškąjį variantą. Tačiau teisininkai abejoja šia galimybe, kadangi nuo 1991 metų galiojančios taisyklės numato, jog piliečių vardai ir pavardės dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis.
Vis dėlto pasklaidžius Lenkijos spaudą, interneto svetaines, tampa aišku – kaimyninei šaliai ne itin rūpi mūsų reikalai. Po Seimo rinkimų pagrindiniuose šalies portaluose, laikraščiuose pasirodė žinių apie būsimąsias permainas Lietuvoje, tačiau paaiškėjus, kokia dauguma valdys, analizių, ar tai bus paranku Lietuvos lenkams bei ar pakeis Lietuvos ir Lenkijos santykius, nėra.
Straipsnių – vienas kitas
Lenkijos visuomenė informuojama apie pokyčius trumpai. Štai lapkričio 4 d. „Rzeczpospolita“ interneto puslapis pranešė, kad socialdemokratai sudarys valdančiąją daugumą su LVŽS. Keliais sakiniais nušvietus padėtį, kad „valstiečiams“ nepasisekė nei sudaryti plačiosios koalicijos, nei susitarti su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais, cituojamas ir LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis: „Bendradarbiavimas su LVŽS bus galimas dėl panašių abiejų partijų programų.“
Newsweek.pl priminė, kad „valstiečiai“ sutinka leisti rašyti pavardes pasuose lotyniškais rašmenimis, bet ne pagrindiniame puslapyje. Bet ši partija esą prieštaravo gatvių pavadinimų rašymui ne valstybine kalba.
„Rzeczpospolita“ apžvalgininkas Jerzy Haszczynskis yra svarstęs, kad realiai jokio reikšmingo posto neketinantis užimti R.Karbauskis galbūt ruošiasi prezidento rinkimams 2019-aisiais.
„R.Karbauskio verslas susijęs su Rusija, jo brolis dirba Maskvoje. Prieš kelerius metus jis buvo prorusiškas, net pasisakė prieš NATO ir Europos Sąjungą. Po to jo pažiūros keitėsi. Šiųmetėje rinkimų kampanijoje jokių prorusiškų šūkių jau nebebuvo“, – rašė J.Haszczynskis.
Lenkijos radijo pirmojoje programoje į laidą buvo pakviestas LLRA-KŠS vadovas, europarlamentaras V.Tomaševskis, kuris optimistiškai kalbėjo apie galimybes pagaliau įvykdyti Lietuvos lenkų reikalavimus. Esą kažkada jų problemos privalo būti išspręstos, nors tai jau tęsiasi begalybę, cituodamas radijo laidoje pasakytus Lietuvos politiko žodžius rašė polskieradio.pl.
Tiesa, tuoj po rinkimų tokio optimizmo Lenkijos žiniasklaidoje, kad Lietuvos lenkų problemas bus imtasi spręsti, buvo kur kas mažiau. Štai newsweek.pl rašė, kad „LVŽS pergalė reiškia, jog apie lenkų tautinės mažumos Lietuvoje reikalavimų įgyvendinimą kol kas galime pamiršti“. Taip teigta remiantis priešrinkiminiais R.Karbauskio pareiškimais, kad su LLRS-KŠS bendradarbiauti vargu ar bus įmanoma, o partijos programoje tautinėms mažumoms dėmesio neskirta.
Taip pat newsweek.pl priminė, kad „valstiečiai“ sutinka leisti rašyti pavardes pasuose lotyniškais rašmenimis, bet ne pagrindiniame puslapyje. Bet ši partija esą prieštaravo gatvių pavadinimų rašymui ne valstybine kalba. Tad nesprendžiamos vietos lenkų problemos nepadėtų pagerinti ir Vilniaus bei Varšuvos santykių.
„Nors sugebame kartu kurti projektus kaip energetikos tiltas, o Lenkijos naikintuvai saugo Lietuvos oro erdvę, visi šie dalykai nublanksta pasižiūrėjus į tautinių mažumų klausimus. Kaip tik todėl abiejų šalių publicistai sutartinai tvirtina, kad mūsų santykiai yra blogiausi per pastaruosius 25-erius metus“, – rašė newsweek.pl.
Teigiamų ženklų yra
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vadovas doc. Andžejus Pukšto tuo, kad Lenkija nebesidomi reikalais Lietuvoje, nesistebi: „Būkime realistai – Lenkija yra apie dešimt kartų didesnė.“
Pirmą kartą kandidatas į premjerus prisistatymo kalboje pasakė, kad bus stengiamasi pagerinti santykius su Lenkija, – sakė A.Pukšto.
Vis dėlto jis įžvelgia tam tikrų tendencijų, kurios gali pakreipti Lietuvos ir Lenkijos santykius artimesnio bendradarbiavimo linkme. Tai Lenkiją valdančių dešiniųjų siekis sukurti plačią posovietinių šalių koaliciją nuo Baltijos iki Adrijos jūros.
„Lenkijoje dabar labai madinga kalbėti apie tarpjūrio regioną. Atrodo, toje koalicijoje yra numatyta ir būtų vietos Lietuvai“, – apie bendradarbiavimą užsienio politikos srityje kalbėjo A.Pukšto.
Vien to pagerinti abiejų šalių tarpusavio santykius neužteks. A.Pukšto teigia manąs, kad šiuo metu apie 60–70 proc. valdančiųjų konservatorių Lenkijoje pasisako už tai, kad būtų išlaukta, jog kažkas pasikeis dėl Lietuvos lenkų. Nors yra ir stipri politikų grupė, kurios atstovai mano, kad verta nepaisant lenkų tautinės mažumos santykius vystyti ir stipriai bendradarbiauti saugumo bei užsienio politikos srityse.
Vis dėlto po šių Seimo rinkimų VDU docentas įžvelgia teigiamų dalykų tautinėms mažumoms. Jo teigimu, tai, kad LLRA-KŠS frakcija nesijungia nei prie valdančiųjų, nei prie opozicijos, yra vienas iš pozityvių ženklų. Kitas taip pat pozityvus dalykas yra S.Skvernelio pozicija.
„Pirmą kartą kandidatas į premjerus prisistatymo kalboje pasakė, kad bus stengiamasi pagerinti santykius su Lenkija. Kitas pozityvus dalykas – LLRA-KŠS nepasiskelbė opozicija, nors ir nebus daugumoje, bet paliko sau terpę, kad rems Vyriausybės iniciatyvas ir tos paramos gali prireikti, kadangi Vyriausybė turi labai neryškią daugumą, todėl kažkoks flirtas tarp valdančiosios daugumos ir Lenkų rinkimų akcijos išsirutulioti“, – kalbėjo A.Pukšto.
Pasak A.Pukšto, tarptautinė situacija, kylančios grėsmės verčia rūpintis saugumu, vienyti jėgas, todėl gali būti taip, kad Lietuva su Lenkija „bandys eilinį kartą pradaryti langą ir bendradarbiauti“.
