Dienraščio „Rzeczpospolita“ užsienio naujienų redaktorius Jerzy Haszczynskis rašo, kad premjero S.Skvernelio žinutė dėl dalykų, kurie skyrė Varšuvą ir Vilnių, yra tokia: „Mano Vyriausybė dirba, o ne žada“.
Mato pokyčių
„Nuo tada, kai valdo PiS, nebuvo Lenkijos ir Lietuvos premjerų susitikimų nei Varšuvoje, nei Vilniuje. Iki dabar. S.Skvernelis atvyko į Lenkijos sostinę. Truputį anksčiau jo Vyriausybė žengė žingsnį bendrovės „Orlen“, naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose savininkės, link (buvo pasirašyta sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“). O vietos valdžia, ypač sostinėje, suteikė tinkamą statusą lenkiškoms mokykloms. Prieš pat vizitą dar paaiškėjo, kad trys Lenkijos televizijų kanalai bus transliuojami Lietuvoje“, – rašo J.Haszczynskis.
Varšuvoje taip pat paaiškėjo, kad Lietuvos požiūris panašus į Lenkijos dėl laisvo paslaugų judėjimo Europos Sąjungoje ir abi šalys kartu mėgins priešintis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvoms. Kaip pasakė S.Skvernelis rp.pl, „ginsime mūsų vilkikų vairuotojus“.
„S.Skvernelis nekritikavo Lenkijos dėl to, už ką ją kritikuoja Europos Komisija. Kai paklausiau, ką jo šalis darytų, jeigu būtų svarstoma Lenkijai atimti balso teisę Europos vadovų taryboje, pirmiausia patvirtino, kad turi vilties, jog bus pasiektas kompromisas, kurio, „kaip sakė, ieško premjerė B.Szydlo“. Kai perklausiau, o jeigu įvyktų balsavimas dėl bausmės Lenkijai, kaip tada elgtųsi Lietuva, atsakymas nuskambėjo toks: žinome, kad „tai yra mūsų kaimynas“.
Entuziazmas – atsargus
Atsargiai galima pasakyti, kad nusimato atšilimas po atšalimo metų – rašo rp.pl.
Vis dėlto J.Haszczynskis neskuba entuziastingai skelbti apie lūžį santykiuose ar užgimstančią brolišką sąjungą. „Atsargiai galima pasakyti, kad nusimato atšilimas po atšalimo metų“, – rašo rp.pl.
Pastaraisiais metais, anot „Rzeczpospolita“ žurnalisto, buvo priimta daug sprendimų, ypač Lietuvoje, kurie tik blogino šalių santykius. Tačiau prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje tapo aišku, kad juos reikia gerinti, kadangi šalis jungia svarbūs, strateginiai dalykai, o skiria – vietinės reikšmės ir emociniai.
„Iniciatyvą turėjo parodyti Lietuva. Ir parodė. Naujoji Vyriausybė suprato, kad lenkų – Lietuvos piliečių – jausena turi įtakos jų santykiui su Lietuvos valstybe. Kad Lenkijos televizijų transliavimo trūkumas Lietuvoje lemia, jog Vilniaus krašto gyventojai įsiklauso į Kremliaus propagandos balsą. Ir kad „Orlen“ reikalai yra ir Lietuvos reikalai“, – rašo J.Haszczynskis.
Savo straipsnį jis baigia spėjimu, kad santykių gerėjimui įtakos neturės ir sumanymas lenkiškuose pasuose pavaizduoti Vilniaus Aušros vartus, nes politikų kalbos leidžia numanyti, kad pasiūlymas ir liks pasiūlymu.
Kiekviena šalis turi rūpintis savimi
Duodamas interviu Lenkijos valstybinės televizijos naujienų tarnybai, S.Skvernelis teigė, kad abiejų šalių dialogas yra puikus, ypač kalbant apie ekonominius, energetinius dalykus.
Dešiniųjų portalas natemat.pl pastebėjo, kad kalbėdamas su šia televizija S.Skvernelis davė aiškiai suprasti, jog Lietuva nepalaikys Lenkijos ginče su Europos Komisija.
„Galvoju, kad kiekviena valstybė turi rūpintis savo reikalais, bet turime sutarti dėl esminių dalykų, demokratijos ar žmogaus teisių. Valstybės turi ieškoti kompromisų ir dialogo, o abipusis gąsdinimas ir grasinimai niekam nėra gerai“, – pasakė S.Skvernelis, o natemat.pl tai vertina kaip diplomatinį būdą parodyti, kad jam nepatinka tai, kad vyksta tarp Lenkijos ir ES institucijų.
