Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 07 18

Lenkų diskusijų klubas: baudimas dėl tariamo lietuvių kalbos nemokėjimo turi diskriminacijos požymių

Lenkų diskusijų klubas bei Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas kreipėsi į Vyriausybę dėl Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) nurodymo kelioms Vilniaus miesto centrinės bibliotekos darbuotojoms išlaikyti lietuvių kalbos egzaminą. Anot intelektualų, toks reikalavimas prieš 1991 metus lenkakalbes ir rusakalbes mokyklas baigusioms bibliotekininkėms – ydingas, turi diskriminacijos etniniu pagrindu požymių.
Vasario 16-osios šventė Lenkų diskusijų klube
Vasario 16-osios šventė Lenkų diskusijų klube / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Norėdami dirbti Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje 8 jos darbuotojai, nelaikę valstybinio lietuvių kalbos egzamino, dabar turės jį išlaikyti. Nurodymą, paremtą 2003 metų Vyriausybės nutarimu, biblioteka visai neseniai gavo iš VKI, skelbė LRT.

Šeštadienį Lenkų diskusijų klubas bei Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas išplatino kreipimąsi į Vyriausybę, kuriame prašo nedelsiant imtis reikiamų teisinių veiksmų, siekiant pakeisti ydingus bei šiandienos realijų neatitinkančius teisės aktus.

Kreipimesi sakoma, kad su dideliu nerimu priimta žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie tai, jog Vilniaus miesto centrinės bibliotekos darbuotojams, dirbantiems ne vienerius metus, reikės papildomai laikyti lietuvių kalbos egzaminą.

Nurodoma, kad minėtoje bibliotekoje liepos mėnesį vyko planininas VKI patikrinimas, kurio metu kalbos inspektoriams užkliuvo aštuonios bibliotekininkės, baigusios mokyklas lenkų ar rusų mokomąja kalba prieš 1991 metus.

Joms surašytas nurodymas išlaikyti egzaminą (arba pateikti reikiamus dokumentus) pagal II-ąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.

„Manome, kad tokia praktika, kai VKI baudžia už tariamąjį valstybinės kalbos nemokėjimą asmenis, kurie daugybę metų sėkmingai dirbo, aptarnavo skaitytojus ir nesulaukė jokių skundų dėl tariamai nepakankamų lietuvių kalbos žinių, yra ydinga bei turinti diskriminacijos tautiniu (etniniu) pagrindu požymių“, – rašoma rašte Vyriausybei.

Manome, kad tokia praktika, kai VKI baudžia už tariamąjį valstybinės kalbos nemokėjimą asmenis, kurie daugybę metų sėkmingai dirbo, aptarnavo skaitytojus ir nesulaukė jokių skundų dėl tariamai nepakankamų lietuvių kalbos žinių, yra ydinga bei turinti diskriminacijos tautiniu (etniniu) pagrindu požymių.

Reaguojant į minėtą Vyriausybės nutarimą taip pat teigiama, kad nuostatos, kurios buvo tinkamos, suprantamos ir priimtinos prieš 28 metus, kai Lietuvos nepriklausoma valstybė buvo atkurta, šiuo metu laikytinos morališkai pasenusiomis bei turėtų būti iš esmės peržiūrėtos.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alvydas Nikžentaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alvydas Nikžentaitis

Raginama keisti nutarimą ir nustatyti, kad įgijusiais antrąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją būtų laikomi ir asmenys, kurie po 1991 metų tam tikrą laikotarpį, tarkime, dešimt metų, eina arba ėjo pareigas, kurioms reikalinga minėta kalbos mokėjimo kategorija, jeigu per šį laikotarpį dėl jų valstybinės kalbos gebėjimų nebuvo fiksuota jokių aptarnaujamų asmenų nusiskundimų.

„Taip pat siūlome įvertinti ir poreikį keisti Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo 6 straipsnį bei tikslinti teisinį reguliavimą iš esmės, pritaikant jį šios dienos realijoms, kai valstybinės kalbos mokėjimo problemos sietinos jau nebe su mokyklų lenkų ar rusų mokomąja kalba absolventais, o išimtinai su imigrantais, atvykstančiais į Lietuvą iš trečiųjų šalių“, – sakoma Lenkų diskusijų klubo vadovo Antoni Radczenko bei Jerzy Giedroyco dialogo ir bendardarbiavimo forumo valdybos pirmininko Alvydo Nikžentaičio pasirašytame kreipimesi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?