E.Mokrzecka Lenkų diskusijų klubo (LDK) (Polski Klub Dyskusyjny) vadove tapo iš karto po Naujųjų, jos kadencija tęsis vienerius metus. Klube vadovai keičiasi, jam jau vadovavo politologai Mariušas Antonovičius, Arturas Zapolskis, Andžejus Pukšto, teisininkas Gžegožas Miloševičius. Visi jie, taip pat ir E.Mokrzecka, yra ir klubo steigėjai.
Kaip rašoma LDK pristatyme, šis klubas yra diskusijos tarp Lietuvos lenkų bei dialogo tarp lenkų ir lietuvių platforma: „Vieta, kurioje visi Lietuvos lenkai tarpusavyje bei su Lietuvos politikais, žurnalistais, mokslininkais, diplomatais ir ekspertais gali keistis savo nuomonėmis ir pažiūromis visais aktualiais klausimais su sąlyga, jog tai nėra politine ar kitokia agitacija, propaganda, nevartojama neapykantos kalba bei diskutuojama su pagarba kitiems asmenims, jų nuomonėms bei pažiūroms.“
Nuo politikos link socialinių temų
Evelina įsitikinusi, kad tokio klubo reikia – Lietuvos lenkai, kaip ir patys lietuviai, yra gana pasyvūs, trūksta pilietinės visuomenės, sunku žmones išjudinti. „Mes matome, kad žmonėms reikia diskusijų tomis temomis, kurios jiems rūpi. Tarkim, švietimas mokyklose lenkų dėstomąja kalba. Arba – darėme diskusiją apie lenkų kultūrą Lietuvoje, žmonių buvo labai daug. Žmonės gal jau pavargo nuo politikos, jiems rūpi socialinės temos. Aš kaip klubo vadovė norėčiau daugiau socialinių, kultūrinių temų, kurios rūpi mūsų žmonėms. Tik norėčiau pabrėžti, kad aš viena nesprendžiu, apie ką diskutuosime. Tai būna bendras mūsų klubo sprendimas“, – apie LDK veiklos ypatumus 15min pasakojo E.Mokrzecka.
Ji įsitikinusi: lenkų bendruomenei Lietuvoje nereikėtų užsidaryti tik savo rate, savotiškame gete, iš kur girdimi tik skundai, kad Lietuvoje jiems blogai, jie jaučiasi diskriminuojami ir pan.
„Pažiūrėkime į žmones, kurie daro karjerą Lietuvoje. Tarkim, neseniai generolo laipsnis suteiktas Antoniui Mikulskiui – jis lenkas (FNTT vadovas – red. past.). Arba Katažyna Nemycko (Zvonkuvienė), kuri visada pabrėžia, kad yra lenkė. Evelina Sašenko, atstovavusi Lietuvai „Eurovizijoje“, Zbignevas Levickis, kuris groja pirmuoju smuiku Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre. Andžejus Pukšto, VDU Politologijos katedros vedėjas, politologas, kurį nuolat cituoja Lietuvos spauda. Taip pat politologas Mariušas Antonovičius. Yra labai daug žmonių ir mes norime apie juos kalbėti, rodyti juos, sakyti, kad nebūtina priklausyti kokiai nors partijai, norint padaryti karjerą Lietuvoje“, – apie žinomus Lietuvos lenkus, kurių yra ne vienas ir ne du, emocingai kalbėjo Evelina.
Ar lenkai įdomūs lietuviams?
Jos manymu, Lenkų diskusijų klubas įsteigtas labai geru metu, kai atsirado erdvės ne tik politinėms diskusijoms – žmonės pavargo nuo politikavimo, nuo vienos partijos ir reikėjo pasakyti STOP, nes yra ir kitų nuomonių, ne tik viena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), o ši politinė partija negali atstovauti visiems Lietuvos lenkams.
Pažiūrėkime į žmones, kurie daro karjerą Lietuvoje. Tarkim, neseniai generolo laipsnis suteiktas Antoniui Mikulskiui – jis lenkas (FNTT vadovas – red.past.).
Tiesa, pats klubas nėra politinė organizacija, kaip sako jo vadovė, tai platforma dialogui ne tik tarp pačių lenkų, bet ir tarp lietuvių bei lenkų. O tai labai svarbu. Į klubo diskusijas ateina lietuvių, kas jo steigėjams yra labai svarbu.
„Problema yra tokia, kad lietuviai paprasčiausiai mūsų nepažįsta. Bičiulė iš LRT radijo man sakė: „Evelina, turiu draugę, kuri Kaune rengia kultūrų įvairovės mokymus ir su ten ateinančiais vaikais važiuoja į Vilnių, norėdama jiems parodyti lenkus. Jiems tai labai įdomu, nes jie nepažįsta lenkų.“ Mes esame visi, ir lenkai, ir lietuviai, užsidarę savotiškuose getuose ( Tas getas taikytinas ir lietuviams), pvz., lenkai visuomenei rodomi tik per LLRA pirmininką Valdemarą Tomaševskį, kuris yra tikra antireklama, nes jis yra vienas iš nemėgstamiausių politikų Lietuvoje, ką rodo apklausos“, – teigė E.Mokrzecka.
Ji sutinka su kitu klubo steigėju Aleksandru Radčenko, kuris įsitikinęs, kad lietuviams trūksta ne geros valios kitaip vertinti vietos lenkus, o vakarietiškos praktikos, kaip tautinės mažumos rodomos, tarkim, filmuose, serialuose, laidose. Lietuvoje jų įvaizdis dažniausiai neigiamas, kaip sako Evelina, arba „koks nors pijokėlis, arba Pilsudskis su dideliais ūsais“. Pozityvumą čia įžvelgti sunku, lietuviai mato tokį asmenį ir galvoja – va, vėl mums nori atimti Vilnių.
„Žiniasklaidoje apie lenkus arba nieko nepranešama, arba kalbama blogai. Tai tėra protestai, reikalavimai ir pan. O štai jeigu A.Mikulskis tapo generolu, niekas nepabrėžė, kad jis lenkas. E.Sašenko dalyvavo Eurovizijoje, bet irgi niekas nesakė, jog lenkė atstovauja Lietuvai. Ir t.t.“, – kalbėjo naujoji LDK vadovė.
Nebeleisti demonizuoti lenkų
Vienas iš jos tikslų – nebeleisti demonizuoti lenkų, rodyti geruosius pavyzdžius, žmones, kurie puikiai integravosi į Lietuvos visuomenę, pasiekė stulbinančių rezultatų. Tarkim, mini Evelina, Zbignievas Gulbinovičius, „BlueBridge“ vadovas, patenkantis į turtingiausių lietuvių sąrašus.
Net ir tarp mūsų klubo narių yra daugybė Lietuvos visuomenėje gerbiamų teisininkų, mokslininkų, vadybininkų, muzikantų, žurnalistų, – teigė E.Mokrzecka.
„Mes nuolat skundžiamės, kad esame skriaudžiami, bet neparodome gerųjų buvimo lenku pusių ir to, kad ir su lenkišku vardu bei pavarde galima pasiekti daug. Net ir tarp mūsų klubo narių yra daugybė Lietuvos visuomenėje gerbiamų teisininkų, mokslininkų, vadybininkų, muzikantų, žurnalistų. Pasiekimai priklauso tik nuo įdėto darbo.
Geras pavyzdys yra kad ir A.Radčenko, kuris yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės grupės grupės vadovo pavaduotojas, turi ne lietuvišką vardą ir pavardę, bet tai niekam netrukdo. Kai jis maždaug prieš 15 metų atėjo į susitikimą dėl darbo, išgirdo, kad kalba su akcentu. Į ką atsakė: „Bet rašau be akcento.“ Tik gaila, kad pagal išsilavinimo lygį Lietuvoje vis dar esame antroje vietoje nuo galo, lenkdami tik romus. Tai turėtų keistis“, – įsitikinusi E.Mokrzecka.
Paprasčiausias pavyzdys, anot Evelinos, yra Vilniaus ligoninės, kuriose absoliuti dauguma slaugytojų, jų padėjėjų, kito aptarnaujančio personalo yra lenkų tautybės. O štai gydytojo – nė vieno ar bent jau retas.
„Nežinau, kas blokuoja lenkų norą eiti toliau. Tarkim, A.Pukšto be jokių problemų karjerą daro Kaune, mieste, kur tikrai nėra lenkų. Jis vadovauja VDU Politologijos katedrai. Barbara Stankevič yra Mykolo Romerio universiteto Studijų prorektoriaus pavaduotoja. Bet, matyt, turi praeiti dar labai daug laiko, kol lenkas galės užimti aukščiausius postus valstybėje, kaip tarkim, Barackas Obama JAV. Labai abejoju tokiomis lenkų galimybėmis Lietuvoje.
Turi pasikeisti partija, atstovaujanti mums, jos konfrontacinė retorika, kuri neduoda jokių rezultatų. Juk mes jau daugiau nei 20 metų reikalaujame pabaigti žemės grąžinimą. Ir ką? Nieko. Mes 20 metų reikalaujame pavardžių originalo kalba rašymo ir nieko. Esu įsitikinusi, kad jeigu būtų padarytas tyrimas dėl nelietuviškų vardų bei pavardžių rašymo originalo kalba, tai Lietuvos visuomene nepriekaištautų. Niekam juk netrukdo X, W visoje Lietuvoje, turiu omenyje „Maximą“, „Swedbanką“ ir t.t.
Esu įsitikinusi, kad jeigu būtų padarytas tyrimas dėl pavardžių rašymo originalo kalba, tai Lietuvos visuomene nepriekaištautų. Niekam juk netrukdo X, W visoje Lietuvoje, turiu omenyje „Maximą“, „Swedbank“.
Reikalavome gatvių pavadinimų, gavome iš dalies apeinant įstatymus. O jeigu taip susėstume... Juk net, sakyčiau, mūsų reikalavimai nėra iki galo žinomi ir suprantami, todėl turime kalbėtis – sveikos nuovokos lenkai su tokias pat lietuviais“, – kalbėjo E.Mokrzecka.
Politika turi būti kitokia
Politikų, kurie Lietuvoje mielai kalbėtųsi su lenkais, ji tikrai mato. Tarkim, daugiametę patirtį turintys V.Ušackas, G.Paluckas, pagaliau daugelio lenkų nemėgstamas A.Kubilius. Bet LDK vadovė teigė suprantanti, kad anksčiau paminėti klausimai yra politiniai, o šias problemas išsprendus prasmės nebetektų LLRA egzistavimas.
Jau dabar ši politinė jėga, E.Mokrzeckos manymu, vis labiau gręžiasi nuo iki šiol propaguotos politikos, kuri buvo orientuotas išskirtinai į lenkų tautinę mažumą.
„V.Tomaševskis „Znad Wilii“ radijuje pasakė, kad pavardės nėra svarbiausias dalykas. Tai aš ir klausiu – ką jis veikia Europarlamente, atstovaudamas man, jeigu sako, kad tai, dėl ko aš kovoju, nėra svarbiausia? Partija dabar pasisako prieš abortus, propaguoja Lenkijoje priimtą 500+ programą, tai yra – tai, kuo užsiima PiS (partija „Teisė ir teisingumas“) Lenkijoje. Mano manymu, aštuoni LLRA atstovų Seime tiesiogiai nieko pakeisti kaip ir negali. Bet kalbėtis užkulisiuose, tartis, derėtis tikrai turėtų. To nėra, todėl kyla klausimas, ar tie parlamentarai iš viso yra reikalingi“, – svarstė žurnalistė.
Ji įžvelgia ir daugiau problemų. Štai, tarkim, itin sveikintinas dalykas, kuriuo Lietuvos lenkai turėtų didžiuotis ir girtis, yra galimybė nuo pirmos klasės iki studijų pabaigos mokytis gimtąja kalba. Tačiau lenkų kalbos vadovėliai yra itin nekokybiški, jų trūksta. Tačiau pradėjusi domėtis (apie tai buvo surengta ir klubo diskusija), Evelina teigia supratusi, kad tai galima pakeisti – ir be mitingų ar maldų prie Aušros vartų.
„Mano tikslas yra stengtis su klubu išeiti į platesnius vandenis, parodyti, kad Vilniaus kraštas gali būti kitoks, rodyti lenkų pasiekimus lietuviškai žiniasklaidai, lietuviams, populiarinti Vilniaus krašto lenkiškumą. Juk galime būti laimingi gyvendami daugiakultūrėje visuomenėje. Tai kodėl tuo nesididžiuojame? Turime tuo didžiuotis“, – įsitikinusi E.Mokrzecka.
Pirma diskusija – Varšuvoje
Mano tikslas yra stengtis su klubu išeiti į platesnius vandenis, parodyti, kad Vilniaus kraštas gali būti kitoks, rodyti lenkų pasiekimus, – sakė E.Mokrzecka.
Sausio 30-oji klubui buvo išskirtinė diena, kai pirmą kartą diskusija surengta Varšuvoje. Ten apie tai, kad nesutarimais tarp Varšuvos ir Vilniaus puikiai naudojasi Rusija ir būtent jai tai yra naudingiausia, kalbėjo A.Pukšto ir Lenkijos istorikas, politologas bei užsienio reikalų ministro patarėjas Przemysławas Żurawskis vel Grajewskis, diskusiją moderavo Mariušas Antonovičius.
E.Mokrzecka sako, kad klubas norėtų daugiau tokių renginių Lenkijoje, kadangi pastaroji šalis neretai į Lietuvos lenkus linkusi žiūrėti ne kaip į partnerius, o jaunesnius, silpnesnius brolius, kuriems reikia pagalbos ir paramos. „O mes norime parodyti, kad galime ne tik paramos prašyti, bet ir būti partneriai, kurti bendrus projektus ir t.t. Bet nuolat daryti diskusijas Varšuvoje reikėtų ir papildomų finansinių šaltinių, ir žmogiškųjų resursų“, – teigė ji.
Lietuvoje klubas kuria savas tradicijas, kurios jau įtraukia ne tik klubo narius. Tarkim, lietuviai ir lenkai kviečiami kartu švęsti Lietuvos ir Lenkijos Nepriklausomybės dienas. Tokios šventės rengiamos bare, kur galima pasivaišinti lenkišku alumi ir tradiciniu bigosu, paklausyti diskusijos, kuri visada yra verčiama į lietuvių arba lenkų kalbas, priklausomai nuo pašnekovų.
Toks vakarėlis vyko lapkričio 10-ąją Lenkijos Nepriklausomybės dienos išvakarėse, numatytas ir vasario 15-ąją. To vakaro diskusijoje dalyvaus rašytojas Herkus Kunčius ir istorikas Eligijus Raila, o svečiai raginami prisiminti tarpukarį – pasipuošti pagal to meto madas, skambės ano laikmečio muzika.
„Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybių šimtmetis yra labai gera proga lietuviams ir lenkams susivienyti. Atvyksta prezidentas Andrzejus Duda, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketina vykti lapkričio 11-ąją į Lenkiją. Tikiu, kad tai ir yra santykių atšilimas. Tikiu, kad santykiai keisis į gera, bet turime pagaliau prabusti ir konstatuoti, kad nėra taip jau blogai toje Lietuvoje“, – įsitikinusi E.Mokrzecka.
