Kaimyninės šalies dienraštis „Rzeczpospolita“ cituoja Lenkijos konservatorių, kuris Švietimo įstatymą, plečiantį lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, pavadino dideliu Lenkijos diplomatijos pralaimėjimu.
Tuo metu Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos Lenkijos Seimo grupės pirmininkas Tadeuszas Aziewiczius tikino, kad padaryta viskas kas įmanoma – siųstos diplomatinės notos, vyko pokalbiai, teikti prašymai, darytas spaudimas, šis klausimas pasiekė net Europos Parlamentą.
Europarlamentaras Pawelas Kowalis mano, kad šiuo klausimu reikėjo prašyti Lietuvos ir Lenkijos eksprezidentų Valdo Adamkaus bei Aleksandro Kwasniewskio paramos.
Lenkijos nacionalinio švietimo ministerijos atstovo spaudai Grzegorzo Zurawskio teigimu, prieš Švietimo įstatymo priėmimą Lietuvoje Lenkijos nacionalinio švietimo ministerija siūlė savo kolegoms Lietuvoje sudaryti ekspertų grupę ir išanalizuoti tautinių mažumų švietimo Lietuvoje bei Lenkijoje problemas, ieškoti naudingų sprendimų tiek lietuviams Lenkijoje, tiek lenkams Lietuvoje, tačiau lietuviai esą siūlymą atmetė.
Europarlamentaras Pawelas Kowalis mano, kad šiuo klausimu reikėjo prašyti Lietuvos ir Lenkijos eksprezidentų Valdo Adamkaus bei Aleksandro Kwasniewskio paramos.
Dienraščio žiniomis, prieš priimant Švietimo įstatymą Lietuvoje, Lenkijoje siūlyta keisti Tautinių mažumų švietimo įstatymą. Dabar Lenkijoje lietuviškose mokyklose trys dalykai dėstomi valstybine kalba, tuo metu lenkiškose mokyklose Lietuvoje visi dalykai, išskyrus lietuvių kalbą, buvo dėstomi lenkiškai. Todėl siūlyta leisti Lenkijos tautinių mažumų mokyklose lenkų kalba dėstyti dalykus, atsižvelgiant į tėvų pageidavimus, tačiau su tuo nesutiko Lenkijos nacionalinio švietimo ministrė Katarzyna Hall.
Lenkijos Seimo Ryšių su tautiečiais užsienyje komisijos pirmininko Mareko Borowskio nuomone, dabar Lenkija lenkiškoms mokykloms Lietuvoje turi teikti didesnę materialinę paramą.
Pagal Lietuvos Seimo priimtą Švietimo įstatymą, nuo ateinančio rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalba turės būti mokoma Lietuvos geografijos ir istorijos bei pilietiškumo pagrindų. Iki šiol lietuviškai dėstyta tik lietuvių kalba. Be to, nutarta ateityje suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.
Įstatymą pasirašiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad jis padės tautinių mažumų atstovams tapti lygiaverčiais Lietuvos piliečiais.
