Tačiau lenkų turistai ne tokie laukiami, kaip rusų ar baltarusių.
Prieš kelias dienas Lenkijos savaitraštis „Przeglad“ pranešė, kad lenkų turistų susidomėjimas Lietuva sumažėjo. Tai esą galėjo nulemti ir pastaraisiais metais įtempti abiejų valstybių santykiai dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties: švietimo, pavardžių rašybos, dvikalbių gatvių lentelių, nekilnojamojo turto grąžinimo.
Ilgąjį savaitgalį Lietuva nedomina
Turizmo biuro „Bezkresy“ vadovas Waldemaras Laweckis savaitraščiui teigė, kad šiemet nebejaučiamas lenkų noras gegužės pradžioje apsilankyti Lietuvoje.
Gegužės 1-ąją kaimynai švenčia Darbo dieną, o gegužės 3-iąją – Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos, priimtos 1791 m., dieną. Abi šventės yra ne darbo dienos. Lenkai mėgsta tarp jų pasiimti keletą dienų atostogų ir pratęsti poilsį iki savaitės, kartu pasinaudoti proga apsilankyti kaimyninėse šalyse.
Bet šiemet, anot W.Laweckio, susidomėjimas ekskursijomis į Lietuvą per artėjantį ilgąjį savaitgalį išblėso. „Prieš metus išsiunčiau keturis pilnus autobusus, o dabar nebus nė vieno“, – BNS citavo jo skundą savaitraščiui.
Skaičiai rodo augimą
„15min“ pašnekovai, turintys galimybę vienaip ar kitaip stebėti lenkų turistų srautą ir jų įspūdžius, dalijosi įvairiomis įžvalgomis. Vieni įsitikinę, kad jų srautas slūgsta ar bent jau išlieka tokio paties lygio, nors bendras turistų skaičius po truputį didėja, kiti, priešingai, tikino, kad svečių susidomėjimas Lietuva nemąžta. Tiesa, kalbintieji pripažino, kad kol kas anksti daryti išvadas, – tikrąją situaciją parodys gegužės pradžia.
Vilniaus turizmo informacijos centro statistika minėto W.Laweckio žodžius paneigia. Per pirmus tris šių metų mėnesius jo padaliniuose apsilankė 835 turistai iš Lenkijos. Pernai jų suskaičiuota 634, užpernai – 491. Kitaip tariant, 2011-aisiais lenkų keliautojų padaugėjo 41 proc., šiemet – 24 proc. Tiesa, bendras į sostinės turizmo informacijos centrus užsukusių turistų skaičius ūgtelėjo dar labiau (atitinkamai 46 proc. ir 35 proc.). „Realią situaciją parodys artėjantis ilgasis savaitgalis“, – teigė Vilniaus turizmo informacijos centro direktorė Jolanta Beniulienė.
Ji abejojo, ar politika turistams turi didelės įtakos. Lietuva lenkams yra piligriminio turizmo vieta. Kita vertus, tai gali reikšti, kad žmonėms svarbu čia atvažiuoti bent kartą, o grįžti, priešingai nei į Turkijos kurortus, Paryžių ar panašias vietas, nebūtina.
Agentūros „Visit Lithuania“ atvykstamojo turizmo vadovas Justinas Bortkevičius taip pat nepastebi lenkų turistų sumažėjimo. Vien artimiausiu metu ketina atvykti kelios grupės. Tiesa, jis užsiminė, kad jei anksčiau gegužės pradžioje viešbučių kambariai būdavo užimti šimtu procentų, šiemet dar yra laisvų vietų.
Veržiasi į Lvovą
Verslininkas Vytenis Urba, dažnai dalyvaujantis mugėse Lenkijoje, girdi, kad vis daugiau lenkų keliauja į Lvovą Ukrainoje. Juos vilioja ne tik sutvarkytas miestas, bet ir žemos cigarečių, alkoholio, maisto produktų kainos, taip pat – sentimentai.
Nostalgija lenkus vilioja ir į Vilnių, kartu jie aplanko Trakus, pajūrį, Kryžių kalną, bet kitais privalumais mūsų šalis pasigirti negali.
Apsipirkti pas mus neapsimoka, pigių viešbučių trūksta. Galbūt todėl tarp šių turistų dominuoja vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o jaunimas Lietuvą dažniausiai aplenkia.
Lenkas – taupus turistas
Visi „15min“ pašnekovai pažymėjo, kad lenkų turistams svarbu pernelyg neišlaidauti, juolab kad ir jie jau pajuto krizės padarinius. „Lenkijos turistas – taupus turistas, nelabai išlaidaujantis suvenyrams, suplanuojantis kuklesnį kelionės biudžetą“, – sakė J.Beniulienė.
Jai pritarė ir J.Bortkevičius: „Jų kainų politika – kuo daugiau gauti už dyką. Derybiniai įgūdžiai tokie, kad – negaliu sakyti, jog nureketuoja, bet kainą pasidaro.“
Lenkų turistų kainų politika – kuo daugiau gauti už dyką. Derybiniai įgūdžiai tokie, kad – negaliu sakyti, jog nureketuoja, bet kainą pasidaro.
Kaziuko mugę organizuojantis V.Urba pasakojo, kad į šį renginį lenkai ir šiemet traukė pilnais autobusais. Tomis dienomis vietos nakvynės namuose ir nebrangiuose viešbučiuose buvo išgraibstytos.
„Nuolat dalyvaujame mugėse, literatūros nuvežame, reklamuojame Vilnių, kiek tik galime. Lenkijoje mus mielai priima, bet jiems prisišaukti kažkokio kabliuko reikia. Reklamą platinti, pigų poilsį siūlyti – gal kaimo turizmą akcentuoti, bet tai jų irgi nelabai domina. Būtina jaunimą traukti. Veteranai tuoj išeis iš rikiuotės, ir viskas“, – įspėjo V.Urba.
Rusai ir baltarusiai atveža daugiau pinigų
Lazdijų rajono gyventoja Albina Ramanauskienė, lydinti turistus kaip gidė, nenorėjo sutikti, kad lenkų keliautojų mažėja. „Ir lenkai, ir vokiečiai plūsta. Dažnai važiuojame į Lenkiją apsipirkti ir matome pilnus dviaukščius autobusus. Lenkai važiuoja į Druskininkus, kurie iš lenkų ir rusų gyvena“, – „15min“ pasakojo ji.
Šiuos žodžius patvirtino Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, nors ir pripažino, kad žmonių iš Lenkijos srautas kiek nuslūgo. Tačiau restoranuose jiems iki šiol ruošiamos specialios programos su lenkiškais akcentais – maistu, muzika, šokiais.
„Kad viešbučiai ir gydyklos pilni, nesakyčiau, nes svečių dar tikrai nėra per daug. Jų sulaukiame iš įvairių valstybių. Ir iš Lenkijos daug, nors yra šioks toks mažėjimas. Gal iš dalies taip yra dėl pastarųjų metų politikos? Mūsų kompanijos, grįžusios iš turizmo parodos Lenkijoje, pasakojo, kad ne vienas žmogus, priėjęs prie stendo ir pamatęs Druskininkų ar Lietuvos pavadinimą, klausė: tai kodėl nemylite mūsų?“ – pasakojo R.Malinauskas.
Anot jo, lenkų turistai išties neatneša daug pajamų. Iš Rusijos ir Baltarusijos ne tik atvyksta turtingesni žmonės, bet ir jų nuolat daugėja. Be to, šie poilsiautojai – solidesni, atsivežantys šeimas, tad kelia mažiau problemų. O iš Lenkijos atvažiavę jaunuoliai ne visada būna geranoriškai nusiteikę ir kartais, mero žodžiais, „mėgsta zbitkų pakrėsti“.
„Lenkų turistų kainų politika – kuo daugiau gauti už dyką. Derybiniai įgūdžiai tokie, kad – negaliu sakyti, jog nureketuoja, bet kainą pasidaro.“