„Vieną kartą gavusi pigių dujų, kitą kartą ji galėtų jų ir nebegauti. Dėl to Ukrainos taktika yra balansuoti tarp Rytų ir Vakarų ir dėl to siųsti signalus, kad nori į Europą, ką intensyviai ir daro. Manau, Europa turėtų atkartoti, kad durys yra atviros, bet tuo pačiu metu Ukraina greitu metu nepuls nei į vieną, nei į kitą pusę. [...] Patirtis savo daro. Yra 20 metų laviravimo patirties, yra tam tikros politikos, kurios gerai atidirbtos ir, ko gero, kad nesant labai akivaizdaus postūmio Vyriausybėj, ne pačioj Ukrainoj, eiti į Rytus arba į Vakarus bus pasilikta prie senos išdirbtos strategijos“, – sakė ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.
Lietuva įvykdė tai, ką amerikiečiai yra nusakę savo filmo pavadinimu – „Misija neįmanoma“. Tai misija neįmanoma, Lietuva padarė viską įmanoma.
„Aš nepriklausau tiems, kurie dabar barsto plaukus pelenais ir liūdi dėl to, kad kažkas nepavyko. Labai pavyko: pirma, yra parengta sutartis. Tai pirmą kartą nepriklausomybės istorijoje, ne vien tik kalbos, bet jau ant stalo guli parengta sutartis, tiesa, kol kas nepasirašyta. Labai išsigrynino interesai: kaimynų interesai, visų valstybių interesai, žmonės susitelkė. Na, tiesiog ši situacija yra skaidresnė ir dabar belieka tuos interesus derinti ir eiti toliau“, – teigė buvęs ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža.
„Lietuva įvykdė tai, ką amerikiečiai yra nusakę savo filmo pavadinimu – „Misija neįmanoma“. Tai misija neįmanoma, Lietuva padarė viską įmanoma. Ir net nepasirašius tos sutarties, Lietuva lieka žaidimo nugalėtoja ir gali pasitraukti aukštai pakėlusi galvą. Šiam reikalui suteiktas maksimalus dėmesys. Kita šalis, kuri perims paketą, turės dirbti daug mažiau, negu dirbo Lietuva. Iniciatyvą turės prisiimti ir Briuselis. Lietuva padarė viską: informavo, švietė, analizavo, intrigavo, tarpininkavo – viską Lietuva padarė, ką buvo įmanoma padaryti. Trūko paskutinio dalyko tik – ES lankstumo ir Ukrainos ryžto“, – aiškino Europos Parlamento narys Leonidas Donskis.
Politikos analitikas Laurynas Kasčiūnas sako, kad tolimesnė Rytų partnerystės perspektyva priklauso nuo Europos Sąjungos veiksmų, kaip bus apgintos Gruzija ir Moldova nuo geopolitinių jėgų, kurios sieks šias šalis išmušti iš eurointegracijos kelio. O Rytų partnerystės programos plėtrai būtinas naujas impulsas.