„Visos 28 šalys sudaro vieną vienetą ir tai yra Europos Sąjunga. Ji yra Rygoje, ji yra Helsinkyje ir visose kitose 28 valstybėse. Ar teisinga dabar būtų palikti Graikiją vieną?“, – BNS telefonu iš Graikijos sakė eurokomisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
ES sienų apsaugos agentūros „Frontex“ duomenimis, daugiau nei 800 tūkst. asmenų šiemet nelegaliai kirto ES sieną. Migracijos krizės metu didžiausias krūvis tenka Italijai ir Graikijai, kuriose migrantai išsilaipina vos persikėlę per Viduržemio jūrą, taip pat Vokietijai, Austrijai ir Švedijai. Į šias valstybes pabėgėliai dažniausiai vyksta, siekdami jose apsigyventi.
Ar mes sugebėsime išspręsti užduotis bendrai, esant daugiau nei 800 tūkst. asmenų?
Tuo metu ES rugsėjį susitarė dėl 160 tūkst. pabėgėlių perskirstymo po valstybes nares ir oficialiai nesvarsto didinti šios programos apimčių. Lietuva pagal šį planą įsipareigojo per artimiausius dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius.
V.Andriukaitis tiesiogiai neatsako, ar ES pasidalino per maža pabėgėlių našta, tačiau teigia, kad problema yra „gilesnė“.
„Ar mes sugebėsime išspręsti užduotis bendrai, esant daugiau nei 800 tūkst. asmenų? O kas turi tuos likusius 700 tūkst. priglausti? Ką mes darome su šituo? Tai mūsų neliečia?“, – sakė eurokomisaras.
„Ar ES gali parodyti bendrą platformą ir išspręsti problemas? Ir tai ne tik perskirstymas. Pabėgėlių grąžinimo, prieglobsčio prašymų nagrinėjimo problemos turi būti sprendžiamos kiekvieną dieną“, – pridūrė jis.
Lesbo saloje, į kurią, pavyzdžiui, vien per ketvirtadienį atvyko 8 tūkst. migrantų, apsilankęs V.Andriukaitis lankėsi pabėgėlių registracijos centre, pabėgėlių stovyklose. Taip pat jis apžiūrėjo pakrantes, kur atvyksta pabėgėliai.
„Gana skaudus vaizdas tų perkrautų valčių, pavojingo pabėgėlių kelio, be galo daug jaunų šeimų su vaikais, nėščių moterų“, – sakė eurokomisaras.
Jis džiaugėsi, kad Lesbo saloje dirbo daug savanorių iš nevyriausybinių organizacijų „Gydytojai be sienų“, Raudonojo Kryžiaus, įvairių studentų, religinių sambūrių.
Pasak V.Andriukaičio, šioms organizacijoms atstovavo ir „labai daug savanorių iš Lietuvos“.
Visgi jis nuogąstavo, kad pabėgėlių srautas į Europą vėl išaugo: „Jie atvyksta ir naktį, gelbėjimo komandų, kurios pasitinka laivus, jų nepakanka, priimančio personalo, gydytojų irgi ne“.
„Labai sunku stebėti, kad valstybių narių atstovų dalyvavimas tokiose pastangose yra menkas“, – sakė V.Andriukaitis.
-
S.Skvernelis ragina nesibaiminti nei pabėgėlių, nei griežtesnio duomenų rinkimo
-
Serbija nebeįsileidžia pabėgėlių, Kroatija atsisako priimti juos iš Slovėnijos
-
Pabėgėlių krizė aptemdė Vokietijos kanclerės vadovavimo dešimtmetį
-
Baltijos šalys nesutiks priimti daugiau pabėgėlių, jei nebus sustiprinta sienų apsauga
„Labai sunku stebėti, kad vietiniai graikai rodo širdį, dirba po 24 valandas negailėdami savęs ir nekalba apie jokį atlyginimą, ir po to tu pamatai, kad kitose valstybėse statomos tvoros ir šnekama nežinia kas“, – pridūrė jis.
Po praėjusią savaitę įvykusių ginkluotų išpuolių Paryžiuje, kai nustatyta, kad bent vienas ekstremistas registravosi pabėgėliu Graikijoje, V.Andriukaitis ragino nepainioti jų ir teroristų.
Tačiau, jo teigimu, „tie, kurie norės pasinaudoti šia situacija, vis tiek ja pasinaudos“.
„Tie, kurie gali atvykti į JAV ir susprogdinti prekybos centrus, kurie gali atvykti ir sprogdinti traukinius Madride, kurie gali sprogdinti mokyklas Rusijoje. Ką tai turi bendrą su šitu pabėgėlių srautu?“, – sakė V.Andriukaitis.
Po koordinuotų išpuolių Paryžiuje praėjusį penktadienį žuvo 129 žmonės.
