A.Armalis feisbuke pasidalijo Statistikos departamento grafiku, kuriame matyti, kad vakcinacijos tempai ėmė lėtėti nuo rugpjūčio vidurio. Kaip tik panašiu metu šalies vadovas sukritikavo Vyriausybės pasirinktą skiepijimo taktiką, sakydamas, jog „forsuoto skiepijimo buvo galima išvengti, jeigu pastangos būtų paskirstytos per visa vasarą.” Kitą dieną G.Nausėdai pritarė ir Vilija Blinkevičiūtė, kuri teigė, jog skatinant gyventojus skiepytis buvo perlenkta lazda.
Rugpjūčio 21 dieną plačiai nuskambėjo ir Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės kalba, kurioje jis kritikavo „prievartinį skiepijimo mechanizmą“ ir galimybių pasą.
Žinutę galėjo suprasti kaip raginimą neskubėti skiepytis
A.Armalis, komentuodamas situaciją 15min, atkreipė dėmesį, kad G.Nausėda šiuo metu pasitiki apie 50–60 proc. apklaustųjų, rugpjūtį tokių gyventojų buvo apie 70 proc. V.Blinkevičiūtė taip pat išlieka reitingų viršūnėje. Anot jo, naivu būtų manyti, kad įžymių politikų pasisakymai neturėjo įtakos žmonių sprendimams.
„Įtaka nėra absoliuti, bet, kai tai pasako žinomas politikas ar kitas nuomonės lyderis, tam tikrais atvejais įtemptose situacijose tai tikrai turi įtaką“, – mano A.Armalis.
Viešųjų ryšių specialisto manymu, kategoriškai prieš skiepus nusiteikusių asmenų yra ne daugiau nei 15 proc., o dar 15 proc. yra nei už, nei prieš, bet jų apsisprendimą veikia artimųjų ir kitų žmonių nuomonė. Pastarųjų nusiteikimą skiepų atžvilgiu ir galėjo paveikti G.Nausėdos ir V.Blinkevičiūtės pozicijos.
„Tie, kurie svarstė, ar paklausyti tų, kurie sako „eik skiepytis“, arba klausyti tų, kurie sako, kad „neapsimoka“, išgirsta prezidento pasakymą, jog skiepijimas yra per daug forsuojamas. Jie išgirsta signalą „neskubėk skiepytis“. Nieko keisto, kad jie ir neskubėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
Tuo metu duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys Balevičius sutiko, kad šios kalbos vakcinacijos tikrai nepaskatino, o kiek prisidėjo prie kritimo – iš duomenų tą pasakyti sunku.
Pašnekovas nurodė, kas skiepijimo tempai augo, kai Vyriausybė pranešė apie planus įvesti vadinamąjį „nepaskiepytųjų karantiną“, tuomet pasipylė opozicijai priklausančių politikų kritika, kurią abejojanti visuomenės dalis išgirdo.
„Nes visose kalbose – tiek Blinkevičiūtės, tiek prezidento – nekalbama apie pozityvumą. Iškart kalbama apie tai, kas su skiepijimu yra blogai“, – sakė V.Zemlys Balevičius.
Politikai nesusitelkę
Abu pašnekovai neigiamai įvertino ir tai, kad vakcinacija nuo koronaviruso yra tapusi politiniu argumentu, kai kitose šalyse politikai dėl šio klausimo sutarė nebesiginčyti.
Pasak A.Armalio, kai populiarūs politikai pradeda kalbėti priešingus dalykus, neapsisprendusiems žmonėms tai sujaukia mintis.
„Tose šalyse, kurios gerai skiepija, pagrindinius postus užimantys žmonės, nepriklausomai nuo politinių ideologijų ir ar jie yra opozicijoje, ar pozicijoje, vieningai skatina skiepytis. Jie padėjo ginklus ir suprato, kad tai yra valstybės interesas. Žiūrint į mūsų politikus, neatrodo, kad mūsų politikai, tarp jų prezidentas, manytų, kad maksimalus paskiepytų žmonių kiekis yra bendras valstybės interesas“, – kritikos negailėjo viešųjų ryšių specialistas.
Jam antrino V.Zemlys Balevičius, pridūręs, kad tai yra visų politinių valdžios institucijų problema, jog politikų veiksmai vertinami ne vien pagal tai, ar jų darbai naudingi visuomenei, bet ir per politinę prizmę. „Jeigu oponentai politinę prizmę pastiprina, išeina taip, kad geri dalykai tiesiog neįvyksta“, – teigė pašnekovas.
Pasak mokslininko, matyti, kad visuomenėje susiskaldymas yra didelis ir tarp nenorinčiųjų skiepytis „argumentų nėra.“
„Kadangi esame tokioje situacijoje, tiesiog reikės laukti, kol žmonės persirgs“, – sakė V.Zemlys Balevičius.
