LEU ir VDU jungimosi klausimas ŠMK yra numatytas svarstyti trečiadienį. Komitetui pirmininkauja buvęs Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Istorijos fakulteto dekanas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
15min pirmadienį paklaustas, kodėl Seimas skubina šį klausimą nelaukdamas, ką apie aukštųjų mokyklų pertvarką pasakys švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės suburta darbo grupė, E.Jovaiša sakė, kad tai – mokytojų rengimo klausimas.
„Antras dalykas – tai yra dviejų autonomiškų, turinčių autonomijos teises universitetų sprendimas ir šis nutarimas dėl jungimosi palaiminimo priimtas praėjusios kadencijos Seimo. Taip kad čia viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti“, – sakė jis.
E.Jovaiša paneigė dar savaitgalį pasklidusias kalbas, esą universitetai jungimuisi prašo per 50 mln. eurų.
„Tai absoliutus nesusipratimas. Absoliučiai ne“, – sakė jis.
Čia visiškai klaidina visuomenę. 50 milijonų – čia niekas apie tokius pinigus nei nesvajoja, nei nekalba.
Paklaustas, gal žino, kiek iš tiesų lėšų gali pareikalauti LEU ir VDU jungimasis, E.Jovaiša sakė, kad beveik jokių: „Jeigu reikės kažkiek pinigėlių, tai yra planuojama iš parduoto turto, kuris nereikalingas universitetams (…) Čia visiškai klaidina visuomenę. 50 milijonų – čia niekas apie tokius pinigus nei nesvajoja, nei nekalba.“
Tačiau 15min gautas LEU ir VDU jungimosi planas atskleidžia, kad E.Jovaiša sakė netiesą, iš tiesų LEU ir VDU svajoja ir kalba net apie didesnę sumą.
Užtarėjų Seime turinčios aukštosios mokyklos apetitu nesiskundžia: jungimosi plane numatytas lėšų poreikis – 53,95 mln. eurų, o E.Jovaišos minėtos lėšos už parduotus universitetų pastatus, yra tik dalis šaltinių.
Parduoda ne tik bendrabučius, bet ir vasarnamius
15min turimame jungimosi plane rašoma, kad pardavusios Vilniuje ir Kaune esančius pastatus aukštosios mokyklos numačiusios gauti 10,4 mln. eurų. Turint omenyje grandiozinius planus, ši suma – gerokai per maža.
Todėl abi aukštosios mokyklos jungimąsi norėtų finansuoti ir valstybės biudžeto bei Europos Sąjungos (ES) lėšomis, tačiau pabrėžiama, kad papildomų valstybės lėšų tam nėra prašoma.
Beje, universitetai planuoja parduoti ne tik Vilniuje esančius LEU bendrabučius ar Laisvės alėjoje Kaune esantį VDU pastatą, statinių sąraše atsidūrė ir Labanore esantys vasarnamiai, sandėlis ir net pirtis.
Bendra studijų informacinė sistema plane įkainota 800 tūkst. eurų, bendras studentų portalas – 200 tūkst. eurų, bendras dėstytojų portalas – 80 tūkst. eurų, bendros dokumentų valdymo sistemos sukūrimas įkainotas 250 tūkst. eurų, o bendra interneto svetainė – 50 tūkst. eurų.
Sukurti bendrą elektroninio pašto sistemą ketinama už 150 tūkst. eurų.
Pereiti prie vienos buhalterinės apskaitos programos universitetai žada už 900 tūkst. eurų. Lėšų šaltiniai – ES parama ir valstybės biudžetas.
Optimizuoti administracinio personalo skaičių numatyta už 807 tūkst. eurų ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, optimizuoti akademinio personalo skaičių planuojama už pusę milijono eurų iš valstybės biudžeto.
Parengti ir įgyvendinti jungtines ir dvigubo diplomo studijų programas 2016-2018 metais numatyta 1,5 mln. ES struktūrinių fondų ir biudžeto lėšų, tobulinti dėstytojų kvalifikaciją užsienio šalyse 2017-2020 metais – 1,2 mln. eurų ES struktūrinių fondo lėšų.
Universitetai skaičiuoja, kad įdiegti efektyvų mokslinių tyrimų vadybos modelį kitąmet atsieis pusę milijono jų pačių ir valstybės biudžeto lėšų.
Iš to paties šaltinio 2021 metais doktorantūros studijų kokybės gerinimui numatyta beveik 1,2 mln. eurų, bibliotekų fondų sutelkimui ir atnaujinimui – dar 1,5 mln. eurų, mokslinio įdirbio viešinimui 2018 metams numatyta 170 tūkst. eurų.
Per šiemet ir kitąmet parengti podiplominės stažuotės detaliąsias gaires, metodikas ir rekomendacijas LEU ir VDU planuoja už 1,1 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES paramos lėšų.
Sudaryti sąlygas asmeniui studijuoti doktorantūroje ir siekti karjeros mokslinių tyrimų srityje – dar 1 mln. eurų iš tų pačių šaltinių.
Įkurti universitetinę mokyklą Vilniuje LEU patalpose ketinama už 300 tūkst. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. Beveik 6 mln. eurų iš to paties šaltinio ketinama skirti gamtos mokslų studijoms ir tyrimams reikalingos infrastruktūros sukūrimui.
Sukurti infrastruktūrą sveikatinimui ir kokybiškam studijų procesui įgyvendinti Kaune planuojama už 3 mln. eurų iš Valstybės investicijų programos ir universitetų lėšomis.
