Nepaisant Kauno miesto savivaldybės atsisakymo suteikti leidimą LGBT eitynėms Laisvės alėjoje, teismas yra įpareigojęs savivaldybės administraciją iki rugsėjo 1 dienos suderinti eitynių, kurios turėtų įvykti šeštadienį, maršrutą.
Laukusi kone iki paskutinės apskundimo termino dienos, savivaldybė pateikė apeliacinį skundą.
Vienas „Kaunas Pride“ atstovų Rokas Budrauskas sakė, kad eitynės vyks, nes „leidimas buvo duotas teismo“.
„Tiesiog savivaldybė nesuderino maršruto ir taip nesuderindama maršruto ji realiai kenkia žmonių, kurie eina kovoti už savo teises, saugumui.
Mes net mėnesį turėjome laukti susitikimo su policija dėl šito savivaldybės vilkinimo. Tačiau realiai savivaldybė tiesiog nori sukurti nesaugią padėtį miestiečiams.
Bet tai nieko naujo, nes lygiai taip pat buvo elgiamasi su Šančių bendruomene, lygiai taip pat buvo elgiamasi su Romainių bendruomene“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Seimo pirmininkė sakė, kad Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybių sprendimai neleisti protesto akcijų tam tikrose vietose kelia nerimą.
„Man kelia nerimą savivaldybių ribojimai susirinkti ir išsakyti savo nuomonę“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ji.
V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad nepaisant to, jog savivaldybių sprendimai buvo argumentuoti, Konstitucija garantuoja teisę į taikius susirinkimus.
„Tai yra savivaldybės kompetencija priimti tokį sprendimą, net kaip minėjau, Konstitucijoje numatyta teisė yra iš esmės ypač svarbi ir neliečiama, ir mes turime daryti viską, kad mūsų šalyje teisė į susirinkimus, į taikius protestus niekaip nebūtų ribojama“, – tvirtino Seimo vadovė.
Tai yra savivaldybės kompetencija priimti tokį sprendimą.
Eitynių organizatoriai norinčius jose dalyvauti šeštadienį 12 valandą kviečia rinktis prie Kauno Soboro Nepriklausomybės aikštėje.
„Žygiuosime Laisvės alėja iki jos galo, apsisuksime ir grįšime atgal prie Soboro į Nepriklausomybės aikštę“, – teigė R.Budrauskas.
Paklaustas apie saugumą, jis sakė, kad, kiek kalbėta su policijos pareigūnais, atrodo, jog „A.Smetona tuoj perversmą darys Kaune“, nes bus daug apsaugos.
„Apie tūkstantis žmonių tikimės, kad atvyktų. Kiek policininkų bus, tiksliai nežinau, čia reikėtų klausti jų“, – aiškino „Kaunas Pride“ atstovas.
Eitynių organizatoriai dalyvauti renginyje pakvietė ir V.Čmilytę-Nielsen.
Tiesa, ji atvykti į Kauną negalės. Seimo pirmininkė nurodė, kad tądien su vizitu Lietuvoje lankysis eurokomisaras migracijos klausimais, yra suplanuotas jųdviejų susitikimas.
14 reikalavimų
R.Budrauskas po susitikimo su V.Čmilyte-Nielsen sakė, kad parlamento pirmininkei pristatyta 14 reikalavimų, reiškiamų Seimui, Vyriausybei ir atskiroms ministerijoms.
„Pirmas dalykas – reikalaujame teisės į santuoką, partnerystę, įsivaikinimą. Manome, kad tai turėtų būti užtikrinta visiems Lietuvos žmonėms.
Antra, reikalaujame socialinių garantijų ir paslaugų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą. Tai galiotų tiek vienišoms mamoms, tiek seneliams, kurie augina vaikus, tiek ir LBGTQ bendruomenės nariams.
Taip pat reikalaujame, kad būtų pakeistas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, kuriuo remiantis yra diskriminuojama LGBTQ+ bendruomenė.
Reikalaujame, kad būtų apsaugoti žmonės darbo santykiuose. Net 32 proc. LGBTQ bendruomenės narių patiria diskriminaciją darbe – 2019 metais patyrė diskriminaciją. Manome, kad reikėtų didesnės apsaugos jiems“, – vardijo R.Budrauskas.
Taip pat „Kaunas Pride“ atstovai reikalauja užtikrinti žmogaus lytinę tapatybę, kad dėl to nereikėtų valstybės duoti į teismą.
Tarp reikalavimų – ir mokyklose, aukštosiose mokyklose mokyti apie LGBT+ bendruomenės istoriją, kovą už žmogaus teises.
Lytinis švietimas, pasak organizacijos atstovų, turi būti grįstas mokslu.
„Norime sveikatos apsaugos, kur LGBT+ bendruomenės nariai nebūtų diskriminuojami, o būtų priimami kaip lygiaverčiai Lietuvos piliečiai. Norime oraus lyties keitimo akto, kurį jau įpareigojo Civilinis kodeksas 2000 metais, bet per 21 metus nebuvo priimtas joks įstatymas ir tai nėra reglamentuojama.
Reikalaujame, kad būtų uždrausta konversijos terapija ir kad šita praktika nebūtų įgyvendinama toliau Lietuvoje. Reikalaujame užtikrinti sveikatos priežiūrą dėl lytinės tapatybės, dėl lytinės raiškos ir orientacijos žmonių. Taip pat norėtume, kad būtų užtikrintas saugumas visai šitai bendruomenei“, – komentavo R.Budrauskas.
Kalbėdama apie jai įteiktus reikalavimus, V.Čmilytė-Nielsen teigė, kad surašyta daug svarbių klausimų. Dalis jų esą jau sprendžiami, dalį – rengiamasi spręsti.
Dar dėl dalies reikalavimų ji paprašė platesnio „Kaunas Pride“ atstovų paaiškinimo, sukonkretinimo.
„Tai iš tiesų svarbūs klausimai, kuriems reikia tiek politinės valios, tiek politinio dėmesio“, – pažymėjo V.Čmilytė-Nielsen.
