Pasiūlymai, pasak nenorinčių viešai prisistatyti eitynių organizatorių, buvo atmesti dėl skirtingų savivaldybės įvardytų priežasčių.
Pirmasis atmestas, nes maršrutas vedė per Vilniaus gatvę, kurią numatyta remontuoti, antrasis, – nes būtų uždaryta viena intensyviausių transporto arterijų – Šv. Gertrūdos gatvė – ir gyventojai patirtų neproporcingai didelius nepatogumus.
Trečiasis – tik Laisvės alėjoje – „dėl daugybės priežasčių“ taip pat netiko.
Abejoja savivaldybės nešališkumu
„Savivaldybės argumentai atrodo abejotini. Bent iš europinių susirinkimų laisvės standartų perspektyvų. Europos Žmogaus Teisių Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad tam tikri kasdieninio gyvenimo, įskaitant transporto eismą, komercinę veiklą, sutrikdymai nėra ta priežastis, kuri turėtų uždrausti susirinkimą“, – nurodė eitynių organizatoriai.
Savivaldybės argumentai atrodo abejotini.
Jų įsitikinimu, savivaldybė veikia selektyviai ir „kreipia dėmesį į verslų ar sau patinkančių, o ne pažeidžiamų visuomenės grupių, interesus“.
„Eitynių ir protestų įprastinė praktika yra ta, kad, užtikrinant saugumą, yra uždaromos gatvės ir trumpam apribojamos kitos veiklos tam, kad būtų užtikrinta teisė išreikšti politinius reikalavimus.
Eitynės vyksta ne kasdien, o skauduliai yra įsisenėję“, – komentavo aktyvistai.
Dėl sprendimo neišduoti leidimo renginiui jie teigė svarstantys galimybę bylinėtis su savivaldybe: „Šiuo metu su teisininkių komanda ruošiame skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai.“
Teigia, kad svarbiausia – saugumas
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras 15min teigė, jog savivaldybė nėra nei „už“, nei „prieš“ LGBT eitynes Kaune – esą svarbiausia žmonių saugumas.
Savivaldybė nėra nei „už“, nei „prieš“ tokį renginį.
„Pagal įstatymus negalime riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių. Savivaldybė nėra nei „už“, nei „prieš“ tokį renginį, tačiau pirmiausia turime užtikrinti ir pasirūpinti visų kauniečių bei miesto svečių saugumu“, – dėstė jis.
Derinant eitynių maršrutus, savivaldybė, pavaduotojo teigimu, išsakė argumentus, kodėl vienas ar kitas iš jų yra netinkamas, negali būti įgyvendintas.
„Šiuos klausimus sprendžia ne tik miestas, bet ir policija, į kurios argumentus bei nuomonę visuomet atsižvelgiame“, – tikino P.Keras.
„Svarbu, kad siūlomose eitynių vietose būtų atsižvelgta į esminį kriterijų – žmonių saugumą. Taip pat renginiai neturėtų sukelti neproporcingai didelių nepatogumų miesto gyventojams“, – pridūrė jis.
Laisvės alėjoje – daug žmonių, numatytas remontas
P.Keras paaiškino, kodėl eitynės negali vykti Kauno Laisvės alėjoje – esą tiek dėl grindinio defektų, kuriuos reikia taisyti, tiek dėl išaugusių žmonių srautų.
„Alėjoje nėra šimtu procentų užbaigta statyba, šį objektą rangovas privalo priduoti iki rudens, prieš tai sutvarkydamas išlendančius defektus. Reikės pakeisti skilusias granito plokštes, atsijomis bei specialia mastika užpildyti siūles tarp jų.
Dėl karantino metu patirtų veiklos ribojimų ir su tuo susijusių sunkumų, vos tik atlaisvėjus suvaržymams, Kaunas pritaikė lengvatas Laisvės alėjoje veikiančioms kavinėms ir kitoms maitinimo įstaigoms – šio sektoriaus verslams leista gerokai išplėsti klientų aptarnavimo zonas.
Neliko galimybės užtikrinti saugų ir sklandų didelio žmonių srauto praėjimą bei suvaldymą.
Išaugus lauko terasų plotams, neliko galimybės užtikrinti saugų ir sklandų didelio žmonių srauto praėjimą bei suvaldymą. Plačiau apie tai pakomentuoti galėtų policija“, – teigė jis.
Planuota, kad LGBT eitynėse dalyvaus 3 tūkst. žmonių, jos vyks rugsėjo 4-ąją.
