Tyrime Lietuva lenkia Rusiją (48 vieta) ir Baltarusiją (43 vieta), lygiuojasi su Latvija ir Lenkija ir beviltiškai atsilieka nuo Estijos (22 vieta).
Sudarant tyrimą, atsižvelgta į įstatymus, apibrėžiančius teisių lygybę ir nediskriminavimą, santuokos ir partnerystės teises, neapykantos kalbą, teisinį lyties keitimo pripažinimą, susirinkimų, bendruomenių ir saviraiškos laisvę bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto, kreiptis prieglobsčio.
Rusijos propagandos įtaka
Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko teigė, kad Lietuva LGBT teisių atžvilgiu nestovi vietoje, tačiau į priekį judama labai lėtai.
„Kai visa Europa jau toli pažengusi LGBT piliečių gynime, tai atotrūkis vis didėja. Tai akivaizdžiai matoma būtent šio tyrimo rengėjų sudarytame žemėlapyje. Mes, latviai ir lenkai pakankamai panašiai raudonuojame šalia Rusijos“, – pastebėjo V.Simonko.
„Be Rusijos įtakos, jos homofobinės propagandos mūsų piliečiams čia neapsieita“, – konstatavo 15min pašnekovas.
„Be to, niekam nėra paslaptis, kad Lietuva buvo ir yra linksniuojama dėl homofobinių įstatymų. Pirmiausia, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo, kur informacija apie homoseksualumą prilyginama žalingai įtakai. Lietuva dėl to sulaukė pastabų ir Europos Taryboj, ir Europos Parlamente, ir Europos Komisijoje, ir kitose organizacijose. Bet mūsų politikai kaip nematė būtinybės keisti šį įstatymą, taip nemato ir toliau“, – valdžios atstovų požiūrį kritikavo V.Simonko.
„Antra, Lietuva pralaimėjo Strasbūre byla prieš pilietį L. ir pagal šį sprendimą įsipareigojome pakeisti įstatymų bazę. Nuo 2007 metų nepadaryta absoliučiai nieko“, – pabrėžė jis. „Noro spręsti šį klausimą vis dar nėra ir Lietuvai netgi pritaikyta sustiprinto režimo procedūra“, – pridūrė LGL pirmininkas.
„Trečia, tai partnerystės klausimas. Jei po Italijos vakar dienos sprendimo, kai įteisintos civilinės santuokos, vyko šventė, tai mums derėtų pasikabinti juodą kaspiną“, – ironizavo V.Simonko. „Mums artimiausiu metu tokių pokyčių nenusimato. Jei socialdemokratas, teisingumo ministras sako, kad esame propaganda ir mūsų nėra, tai nėra ko stebėtis, kad žemėlapyje atsiduriame arčiau Rusijos nei Vakarų“, – sakė jis.
Pradeda pastebėti partijos
Tiesa, V.Simonko pabrėžė, kad akivaizdūs pokyčiai Estijoje verčia Lietuvą pasitempti. Jo teigimu, tyrime vertinta teisinė padėtis, tad visuomenės nuotaikos nebūtinai yra tokios neigiamos, kaip jas išreiškia politiniai pasiūlymai.
„Visa Europa juda į priekį, o Lietuva ir jos parlamentas juda priešinga kryptimi. Šiuo metu Seime yra septynios homofobinės ir transfobinės pataisos, kurios laukia savo svarstymo, guli darbotvarkėje“, – pabrėžė V.Simonko.
„Visa Europa juda į priekį, o Lietuva ir jos parlamentas juda priešinga kryptimi. Šiuo metu Seime yra septynios homofobinės ir transfobinės pataisos, kurios laukia savo svarstymo, guli darbotvarkėje“, – pabrėžė V.Simonko.
LGL pirmininkas pripažino, kad ir Lietuvos politikoje vyksta tam tikri pokyčiai. „Atsiranda partijų, jų nedaug, bet yra, kurios supranta, kad šis klausimas turi atsidurti darbotvarkėje. Pagirti galima liberalus, kurie šį klausimą įtraukė į savo programą. Nelabai pozityvūs procesai vyksta pas socialdemokratus. Jų partijoje šis klausimas paliekamas laisvam parlamentarų apsisprendimui ir niekada nepatenka į programą“, – teigė jis.
„Mūsų partijas ir parlamentarus veikia partneriai iš Vakarų Europos. Kadangi mūsų partijos priklauso tarptautiniam tinklui, tai jų klausiama, kaip šis klausimas sprendžiamas Lietuvoje. Šis lengvas spaudimas galbūt verčia juos šiek tiek keistis. Žinoma, galima abejoti dėl tokių žingsnių nuoširdumo, bet jei tai turi poveikį partijos lygmeny, tai irgi neblogai“, – konstatavo V.Simonko.
Įvaizdį gadina nevykę įstatymai
Žmogaus teisių aktyvistas ir kino filmų režisierius Romas Zabarauskas pastebėjo, kad labiausiai Lietuvą tokiuose tyrimuose smukdo politiniai sprendimai, tokie, kaip Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas.
„Šis įstatymas buvo uždelsto veikimo. Iš pradžių jis lyg ir neveikė, bet atsiranda atvejų, kai visgi yra panaudojamas. Reikėtų kelti klausimą ir kiek iniciatyvų buvo sužlugdyta, bijant, kad toks įstatymas bus pritaikytas“, – kalbėjo režisierius, pridurdamas, kad Lietuvos pasirinktas modelis primena Rusijos vėliau įteisintą variantą.
Jo teigimu, visuomenėje situacija ir blogėja, ir gerėja tuo pačiu metu. „Atsiranda vis daugiau atsiskleidžiančių LGBT žmonių, kurie pasipasakoja ne tik artimiems žmonėms, draugams, bet ir prabyla socialiniuose tinkluose. Tai didina matomumą ir yra pagrindinis ir vienintelis būdas pakeisti visuomenę“, – sakė R.Zabarauskas.
„Situacija blogėja dėl vis naujų bandymų priimti homofobiškus įstatymus. Kartais net sunku spėti reaguoti į tuos bandymus ir nėra ištaisomos senos klaidos. Taip pat neramina translyčių asmenų padėtis, kuri iš esmės yra jokia“, – pastebėjo jis.
R.Zabarauskas teigė, kad LGBT bendruomenės Lietuvoje veiklą ir pripažinimą kartais stabdo nepasitikėjimas institucijomis ir jose dirbančių žmonių supratingumu.
„Kai man parašo jauni žmonės iš mažesnių miestelių, pasakodami, kad jiems grasina tėvai, visada patariu kreiptis į teisėsaugą, vaiko teisių apsaugos institucijas, bet visada kyla ir tas klausimas, ar ten dirbs tokie žmonės, kurie nebus homofobiški. Jie turėtų padėti visiems, bet ar užtenka tų žinių ir požiūrio“, – svarstė režisierius.
Jo manymu, viešoji nuomonė apie homoseksualius asmenis Lietuvoje gerėja. „Geras požymis, kad Marijus Adomaitis gavo deramą atpildą už savo šokiruojančią homofobiją. Tai puikus pavyzdys kitiems ir visuomenei“, – apie viešą muzikos prodiuserio pasmerkimą kalbėjo R.Zabarauskas.
Homofobija vis dar yra politinė pozicija
„Humoro klubo“ narys, televizijos laidos „Kas ir kodėl?“ vedėjas Paulius Ambrazevičius pastebėjo, kad Lietuvos visuomenėje vis dar vyrauja buitinė homofobija.
„Žmogus, nematęs niekada gyvenime gėjaus, galvoja, kad jų nekenčia. Šitiems stereotipams griauti pasitarnauja eisenos. Tu pamatai, kad tai yra paprasti žmonės, kurie gyvena, moka mokesčius, myli, o ne kokie pabaisos, su dantim ir kruvinom akim, kurie taikosi mūsų vaikus išprievartauti“, – teigė komikas, pridurdamas, kad neapykanta kyla iš nežinojimo.
„Visi įsivaizduoja Amsterdamo gėjų paradą, kur chebra varo su nuogais užpakaliais ir kad visi jie taip ir atrodo. Liūdna dėl tokių tyrimo rezultatų, nes buvau įsitikinęs, kad pastaruoju metu situacija gerėja. Tiek iš savo aplinkos žmonių matau besikeičiančią nuomonę, susidūrus su tuo tiesiogiai ar netiesiogiai. Tiek aplinkui atrodė, kad tos neapykantos mažėja, bet pasirodo, kad viskas nėra taip gerai, kaip aš galvojau“, – sakė P.Ambrazevičius.
Jis pritarė nuomonei, kad kai kurių politikų iniciatyvos daro įtaką Lietuvos įvaizdžiui tokiuose tyrimuose.
„Yra tokių labai iniciatyvių šeimos gynėjų, su savo sugriautom šeimom, kurie mano, kad jei aš neturiu šeimos, tai ir jūs neturėsit, pydarai. Visi tokie gražuliai labai prisideda. Būti Lietuvoje prieš gėjus vis dar yra politinė pozicija“, – teigė P.Ambrazevičius.
„Daug vilčių dedu į jaunąją kartą. Manau, kad jie laisvesni nei mes. Interneto dėka mato pasaulį, pakeliauja su tėvais, moka užsienio kalbas, jų nuomonę žymiai sunkiau formuoti nei tų rinkėjų, kurie nieko daugiau nemato tik savo darbą ir mažo miestelio gyvenimą“, – viltingai kalbėjo LGBT teisių gynimu viešojoje erdvėje pasižymėjęs komikas.
